Naujienos

Vietoje feljetono. Neleidžiantiems vogti – apkalta?

Ugnė LIEPSNAITĖ

Liūtas, nerasdamas vietos, blaškėsi po savo karališką urvą ir manė, kad išprotės. Prarijo tabletę, tačiau galva buvo lyg didžiulis įkaitęs raudonas puodas. Atrodė, kad sprogs. Nuspaudė mygtuką ir, išgirdęs malonų sekretorės balselį, paliepė pakviesti padėjėją.

 

Po minutėlės pro urvo angą įskrido visa švytinti ir savimi patenkinta kuosa.

 

 

 - Štai ir aš! – prisistatė.

 

- O! Koks gražus juodas kostiumėlis ir šukuoseną pasidarei, dabar tikra Poniškio miško tarnautoja esi, – gyrė savo padėjėją liūtas. – Beje, o kur tuos suplyšusius džinsus nukišai? Na, tuos, kur praeitą kartą buvai užsimovusi? Gal kokiems varguoliams atidavei? – teiravosi liūtas, bet greit pamiršęs, ko klausė, paliepė. – Na, klok, kaip tos Korupcijos komisijos, vadovaujamos šerno, posėdyje reikalai klostėsi. Ar opozicija pasakė, kas vietoj jų bus Kontrolės komitete, ar pasiūlė ką nors?

- Kad ne, mano liūte. Rudoji lapė išdrožė, kad dabar – demokratija ir prievartos nebus.

- Ach ta, klastinga lapė! – dar labiau išraudo liūtas. – Ką darysime? Patark – juk mano padėjėja esi, algą gauni.

- Bet aš, aš, – sutriko kuosa.

-Nežinai? Kompetencijos trūksta? Tai kviesk tave į padėjėjos krėslą pasodinusį briedį, tegul pasukioja ragus, gal ką už tave išmąstys.

- Mačiau, netoli kalvelės ganėsi. Priėdęs turėtų ir pas jus užsukti, – bėrė kuosa ir su lig jos žodžiais pro urvo angą įlindo briedis.

- Ar vilko nėra? – išsyk paklausė ir paliepė kuosai pakviesti vilką.

- Ar man sugrįžti? – pasiteiravo kuosa.

-O kam? Juk tavo galvelė maža, protelio joje ne per daugiausia. Ką tu čia patarsi? Eik sau, kviesk vilką.

Vilkas atšuoliavo visas uždusęs.

-Ar vėl degtinėlės atnešti? – išsyk paklausė.

-Kad jau galva plyšta, gal nereikia, – nuramino jį liūtas ir, pasijutęs reikšmingu, paklausė sėbrų. – Ką darysime, kaip tą opoziciją užgesinsime, vogti neleidžia, visur kišasi, brifingus kone kasdien organizuoja.

- Čia aš pasitariau su vienu girios žvėrim, anas sako, kad neleidžiantiems mums vogti nepaklusniems valdžios kalvelės žvėrims reikia apkaltą surengti.

- O kas tai yra? – sukluso vilkas.

- Na, apkalta yra apkalta, – norėdamas pasirodyti protingu, paaiškino briedis.

- O aiškiau? – klausė liūtas.

- Ar nepaklusniuosius kalvelės žvėris kalsime prie kryžiaus? Ar pakaks tų kryžių Poniškio mieste? – smalsavo vilkas.

- Pakaks. Šernas į valias jų pristatė, žinoma, už visų žvėrelių, mokesčių mokėtojų, pinigus, – paaiškino liūtas. – Tai, kai juos visus prikalsime prie kryžių, manęs iš krėslo neišvers? – jau linksmesnis klausė liūtas.

- Pas jus – lapinas. Ar įleisti? – įkišusi galvą paklausė liūto sekretorė.

- Ar įleisti? – sėbrų klausė Poniškio valdovas.

- Kad jis jau ne mūsų giesmę gieda, pats milijonus iš žemės ūkio susikrovė, o mums vogti trukdo. Bet gal įleiskim, gal ką protingo pasakys – juk esame į kampą įspausti, – pasiūlė briedis.

Lapinas į liūto urvą įlindo pakėlęs savo gražiąją uodegą, klestelėjo ant sofutės ir pradėjo ironiškai dėstyti:

- O tu, liūte, – ne vienas, visi sėbrai susirinkote. Na, ir ko tokie rūškani snukučiai? Paskutines dieneles valdžioje skaičiuojate?

- O tu neskaičiuoji? – supyko briedis?

- O kam man ta valdžia? Jums ji reikalinga, ne man. Man vogti nereikia, mano galva pinigus daro. Tai kas nutiko? Girdėjau apkaltą opozicijai rengiate... Šnipštas jums iš to išeis. Kaip sakoma, špyga taukuota. O va, kai Kontrolės komitetas neveiks, – nauji rinkimai, ne po metų, bet tuoj pat, – žaibuodamas gudriomis akutėmis, išdėstė lapinas.

-Tai ko atėjai, lapine? Pasityčioti iš mūsų? – paklausė liūtas ir bejėgiškai susmuko krėsle. 

comments powered by Disqus

Papildoma informacija