Naujienos

Apie „kalnus“ smėlio ant šaligatvių

Kalba Simas ir Rimas

Pėdina šaligatviu Simas ir šokinėja į snieguotus šonus. Priešais plika kelio atkarpa sparčiai atžingsniuoja Rimas. Vyrai vienas prie kito priartėja ir pasilabina.

-Ko tu šokinėji lyg ožys? – pašaipiai klausia Rimas.

-O tu nebijai, kad ant tavęs mašina užšoks ir nosį sukruvins? – klausimu kerta Simas.

-Tik nesusipykim, bičiuli, – garą nuleidžia Rimas.

-Žinai, tokių kvailių kaip kad šįryt dar nemačiau. Ryte trys vyrai iš kėbulo kastuvais sėmė smėlį ir pylė „kalnais“ ant šaligatvio. Juk tokių krūvų net nereikėjo! Šiek tiek pabarstytų ir pakaktų, bet ne, – pasakojo Simas. – Gal todėl, kad sinoptikai atšilimą prognozuoja, ir smėlio liko, nes, kai buvo slidu, nebarstė?

-Tu teisus, bičiuli, penktadienį miesto šaligatviai – lyg čiuožyklos: valdžiai – nė motais! – rėžė Rimas. – O šeštadienį mano kaimyno draugė Sniegė pasiėmė kastuvą ir visą žvyrą nuo šaligatvio prie savojo penkiaaukščio nubraukė ant kelio. Šaunuolė! Taip tie 3 vyrais turėjo pabarstyti, o ne kalnus smėlio pripilti. Dabar tas smėlis ant žmonių batų padų į laiptines, namus nunešamas.

-Ar pastebėjai, kad, sniegui nutirpus, gausiai ant šaligatvių pripilto smėlio lieka net vasarą, nes niekas nenušluoja, – kalbėjo Simas. 

-Na, ir valdžia mūsų, gudriais save laiko, o dirba lyg atbulomis rankomis, – sumetė Rimas. 

comments powered by Disqus

Papildoma informacija