Naujienos

Paslaptis, kurią žino nepaklusnieji...

Birutė KYBARTIENĖ

Dvi centrinės Joniškio gatvės – vos ne vaistinių aikštė! Iš viso gyventojų skaičiumi vis mažėjančiame mieste – bene vienuolika vaistinių. Ir visos išsilaiko. Kur šio verslo sėkmės paslaptis? Žmonės plepa, kad kai kurie medikai nešykšti receptų vaistams, o kai kurie net nurodo, į kurias vaistines reikia eiti... Tačiau yra dar viena paslaptis, kuria dažniausiai naudojasi nepaklusnieji – jie patys renkasi vaistinę, nes...
Joje dirba maloni ir paslaugi darbuotoja. Viena iš tokių – Elvyra Karkevičienė.

Blogą išsyk atleistų

Priešais Joniškio paštą, kitoje gatvės pusėje esančioje UAB ,,Vaistinė Renandra“ vaistinėje E. Karkevičienė triūsia jau beveik 15 metų. Įsidarbino po to, kai buvo uždaryta vadinamos poliklinikos vaistinė. Ir tebedirba, nors ne vienos, šalia dirbusios, farmacininkės nebėra...
Reiklus bendrovės „Vaistinė Renandra“ savininkas Petras Giržadas išsitarė, kad blogą darbuotoją išsyk atleistų... Elvyra, pasak jo, labai stropi ir sąžininga darbuotoja. Be to, rami, maloni, gerai išmananti apie vaistus ir ligas, todėl tą žinantys žmones ir ateina į vaistinę.

Pirmiausia – į vaistinę

„Jeigu ateis kartą, tai ateis ir kitą kartą“, – tikino vaistinės savininkas P. Giržadas.
Pasak jo, apie 80 proc. susirgusių žmonių pirmiausia ateina į vaistinę, klausia Elvyros patarimo. Jeigu sunegalavimas nežymus, pasiūlys tinkamus vaistus. Jei įtars, kad – rimtesnė bėda, patars pirmiausia apsilankyti pas šeimos gydytoją, ir tik po to užsukti į vaistinę.
„Nors joniškiečiai dėkingumu nepasižymi, tačiau, patikėkite, dauguma žmonių ateina padėkoti Elvyrai ir man, kad jos pasiūlyti vaistai padėjo, kad maloniai aptarnavo“, – tikino P. Giržadas.

Šiltas žmogus

Tose pačiose patalpose, tik kitame skyriuje esančios veterinarijos vaistinės darbuotoja Džiuljeta Jašiškienė sakė, kad Elvyra – labai draugiškas, šiltas žmogus. Niekada nepakels balso, visada atjaus, padės, kuo galės.
„O ar jums nesakė, kad Elvyra – gera kulinarė, iškepa ypač gardų tortą, kuriuo ne kartą pavaišino ir bendradarbius?“, – retorinius klausimus kėlė D. Jašiškienė, beje, taip pat labai maloni ir mylima P. Giržado veterinarijos farmacijos vaistinės darbuotoja.

Nesugalvosi, kad turi būti mandagus

Su E. Karkevičiene šių eilučių autorė kalbėjosi dar praeitais metais. Norėjo Elvyrą pristatyti, kaip kandidatę Mandagiausio joniškiečio (-ės) nominacijai gauti, tačiau ,,Joniškio dienų“ idėją 2012-aisiais perėmė kiti, net informacija apie šią kandidatę kažkokiu upeliu nutekėjo į svetimus vandenis, todėl surinkta medžiaga buvo padėta į stalčių... Bet ne visam laikui.
Sakoma, kad žmogaus charakterį formuoja ir aplinka, kurioje jis brendo. Elvyra gimė ir užaugo gražiame Pušaloto miestelyje, Pasvalio rajone. Aukštaičiai – nuoširdūs, draugiški, dažniausiai malonūs žmonės. Pašnekovė išsitarė, kad jos tėvai buvo paprasti, darbštūs sodiečiai. Gal savo charakterio savybes Elvyra paveldėjo iš jų?
„Nesugalvosi, kad turi būti mandagus. Esi toks, koks esi... Jeigu žmogus yra be stuburo, tai kam jis toks reikalingas? Turi turėti kažką savo,“– mįslingai apie save kalbėjo E. Karkevičienė.

Laukti nepanoro ir...

Vidurinėje mokykloje ji mokėsi labai gerai. Tuometinėje penkiabalėje sistemoje surinko 4,7 balo. Pasidžiaugė, kad vienintelė iš tuomet baigusių vidurinę mokyklą lietuvių gavo penketuką. Gerai mokėjo ir melodingąją, kaip sakė, kalbą – prancūzų bei kitus dalykus.
„Stojau į tuometinį Kauno medicinos institutą, bet buvo labai didelis konkursas. Dar klaidžiojo blato šmėkla... Laukti nepanorau, pasukau į farmaciją. Baigusi mokslus, gavau (pasiėmiau) paskyrimą skyriaus vedėjos pareigoms į Šiaulių sveikatos skyriaus vaistų sandėlį Joniškyje. Netrukus man pasiūlė dirbti poliklinikos vaistinėje. Dirbau joje tol, kol savivaldybės tarybos nariai nusprendė vaistinę uždaryti. Tuomet atėjau dirbti į P. Giržado vaistinę“, – lakoniškai pasakojo E. Karkevičienė.

Suprantamai ir aiškiai

Besikalbant su vaistinės vedėja, ėjo ir ėjo žmonės... Prieš pradedant kalbėtis, buvo sutarta, kad svarbiausia – klientai, žurnalistė palauks. Be to, šių eilučių autorei buvo malonu stebėti, kaip ponia Elvyra bendrauja su vaistų ir medikamentų pirkėjais.
Įstrigo nepaprasta moters kantrybė, jos neišpasakytas ramumas. Apie viską – išsami, aiški, žmogui suprantama informacija. Smulkiai papasakota apie tai, kaip ir kada vartoti vaistus, prieš tai pasiteirauta, ar žmogus nealergiškas tam ar kitam vaistui. Stebino ir tai, kad vaistinės durys vis prasiverdavo ir prasiverdavo. Gal, kad buvo šeštadienis... Turgaus diena? O gal visada taip?
Be to, susidarė įspūdis, kad vaistinės vedėja turi itin didelį žinių bagažą. Iš kur?
„Kursai, lankstinukai, internetas, – vardijo p. Elvyra. – Turi domėtis, turi skaityti. Tų senųjų vaistų seniai nebelikę. Nestovėsi juk nieko nežinodamas. Privalai žmonėms paaiškinti, atsakyti į jų klausimus“.

Laisvė įpareigoja

P. Giržadas – malonus verslininkas, bet sykiu nepaprastai reiklus. Jis puikiai suvokia, kad vidutiniokai versle nereikalingi. Todėl verslininko vaistinėse dirba tik geriausi iš geriausiųjų...
Kai žurnalistė paklausė, kaip tokiu – geriausiu iš geriausiųjų – išsilaikyti visą laiką, E. Karkevičienė nusišypsojo ir tarė: „Suprantu, ko jūs klausiate. Čia turiu darbo laisvę. Ir aš, ir D. Jašiškienė dirbame, kaip mums reikia dirbti. Abi turime savo nuomonę. Savininkas ją gerbia, paiso. Jis nevaržo mūsų laisvės. Jis mums leidžia dirbti. Tai yra privalumas. Tai sykiu ir įpareigojimas viską padaryti nuoširdžiai ir gerai“.
E. Karkevičienė pripažino, kad beveik visą dieną (o kai kada, kai kam nors iš klientų skubiai prireikia vaistų, tenka ateiti ir poilsio metu, net naktį) praleidžia darbe, kuris tampa lyg namais, tai darbe irgi turi jaustis kaip namuose. ,,Nors čia galva turi dirbti tik vaistinės reikalais, visus rūpesčius reikia palikti namuose. Man mano darbas patinka“, – patikino geriausia iš geriausių vaistinės darbuotojų E. Karkevičienė.

comments powered by Disqus

Papildoma informacija