Naujienos

Ar nebankrutuos Joniškio rajono savivaldybė?

Birutė KYBARTIENĖ

Savivaldybės skola šiuo metu – daugiau kaip 21,3 mln. litų. Ar nebankrutuos Joniškio rajono savivaldybė? Šis klausimas jaudina daugelį mūsų skaitytojų. Gruodį redakcijoje gausiai besilankantys laikraščio prenumeratoriai piktinosi didėjančiu administracijos direktoriaus ir ypač jo pavaduotojo atlyginimu. 2012 m. III-ojo ketvirčio vidutinis administracijos direktoriaus atlyginimas buvo 4231.90 Lt, o jo pavaduotojo – 3759.20 Lt. Kaip žinia, Joniškio rajono savivaldybės tarybos narių daugumos sprendimu, nuo 2013 m. sausio 1 d. administracijos direktoriaus atlyginimas didės 20 proc., o jo pavaduotojo – 15 proc. 2013 m. dėl padidėjusio darbo stažo taip pat padidės ir priemoka už darbo stažą administracijos direktoriui.

Už kokius nuopelnus?

„Kad keturi modernizuojami daugiaaukščiai namai Joniškyje – lyg pusė lupta, o pusė skusta?“ – ironizavo žmonės, pasipiktinę, kad nebuvo padaryta tai, kas turėjo būti padaryta. „Kad rytais į darbą reikia bristi per sniegą? Kad gatvėse slidu? Kad gatvėse tamsu?“ – kėlė tokius ir panašius klausimus.
Daugumos skaitytojų nuomone, kai kurie valdžios vyrai ir moterys kaip ir neturi, ką veikti, nes – žiū, pasveikinti šimtametę važiuoja meras, jo pavaduotojas, seniūnė ir jo pavaduotoja. „Ar nepakaktų vieno mero ar vieno jo pavaduotojo ir iš seniūnijos vieno žmogaus?“ – klausė ne vienas.
Ir apskritai žmonėms susidarė nuomonė, kad rajono valdžios vyrai ir moterys (ne tik dabartiniai, bet ir buvusieji) tik važiuoja, tik sveikina, tik tobulinasi užsienyje ar tiesiog „turistauja“... O kur kitokie, realesni darbai visuomenės labui? Ar jie įslaptinti kaip kad administracijos skyrių vedėjų kas mėnesį gaunami priedai prie algos?
Šiaip taip „Joniškio dienoms“ pavyko lapkričio mėnesio gauti, bet tik lyg trupinius nuo pietų stalo pateikė, nes neaišku, kokiam skyriaus vedėjui (pavardžių neprašėme, reikėjo skyrių parašyti) ir koks priedas buvo skirtas.

Kodėl taip slapta?

Ar Joniškio rajono savivaldybė – koks nors uabas, o ne iš mokesčių mokėtojų išlaikoma biudžetinė įstaiga? Dabar tenka spėlioti, kurio skyriaus galva už lapkritį nuveiktus darbus buvo pamaloninta 1185,75 Lt priedu? O kurio skyriaus galvai už minimą laikotarpį buvo priskaičiuota 1172,03 Lt? O kam – 1046,25 Lt? Tiesa, buvo pora skyrių, kurių galvoms papildomai prie algos buvo priskaičiuota atitinkamai 93 ir 76,20 Lt. O dviejų skyrių vedėjams buvo priskaičiuotas... nulis. Nieko nedirbo? Blogai dirbo? Ar tiesiog priedų skirstytojams nesugebėjo patikti ar įtikti? O kas tų priedų skirstymą laimina? Kas tas arbitras? Administracijos direktorius? Betgi ir jam už lapkričio mėnesį buvo priskaičiuotas 351 Lt priedas. Kuklesnis nei daugumos skyrių vedėjų? Ar lapkritį direktorius prastai dirbo? Pats save taip įvertino? Ar kas nors kitas? Ar įstatymo raidė neleido? Kodėl direktoriaus pavaduotojas buvo vertas tik 109,35 Lt?
Jo Didenybė įstatymas sako, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymu, direktoriui, jo pavaduotojui, skyrių vedėjai priedai yra mokami už tarnybos stažą ir už kvalifikacinę klasę. Ar tik už tai?

Papildomai – beveik 12000 litų

Nors, antra vertus, už lapkritį savivaldybės administracijos vadovams bei skyrių vedėjams papildomai prie neblogų atlyginimų, lyginant juos su minimalia alga, kurią rajonuose gauna didžioji dauguma dirbančių žmonių, iš viso buvo priskaičiuota net 11 840, 57 Lt. Per metus tai būtų beveik 144 tūkst. litų.
Versle priedai žmonėms mokami, priklausomai nuo pardavimų (vadybininkams) ar gaunamo pelno (visiems kitiems). Jeigu pelnas viršija planuotą gauti, tai papildomai uždirbtus pinigus pasidalijama. Jeigu papildomų pinigų neuždirbta, priedų nėra. Sveika logika. Ką čia bepridursi... Bet taip yra privačiame versle, ne valdiškoje įstaigoje.
Diskutuojant su vienu aukštuosius ekonomikos ir finansų mokslus baigusiu ir solidžioje įstaigoje dirbančiu vilniečiu apie savivaldybėje kas mėnesį mokamus priedus valdininkams, jis retoriškai klausė, ar kas mėnesį moka?! Po to lyg tarp kitko išsitarė: „Valstybinėse įstaigose nėra šeimininko, nėra kas paskaičiuoja: žmogaus darbas – naudingas ar nenaudingas?“
Pasak pašnekovo, priedo esmė – arba ji numatyta įstatyme, arba turėtų priklausyti nuo darbuotojo darbo rezultato, taip pat svarbi motyvacija – išlaikyti gerą darbuotoją.

Ar to laikomasi?

Savivaldybės administracijos direktorius Voldemaras Bandžiukas, perskaitęs tai, kas parašyta aukštėliau, visuomenei turėtų išsamiau paaiškinti, ar naudingi ir kuo naudingi savivaldybės skyrių vedėjai, kokie jų darbo rezultatai lėmė, kad buvo paskaičiuoti solidūs priedai (informaciją turime tik už lapkritį). Kodėl tie priedai mokami kas mėnesį? Pinigų perteklius? Taip pat įdomu, kokius priedus gavo savivaldybės administracijos skyrius, kuruojantis investicinius europinius projektus? Juk europinių pinigų naudojimo sklaida yra ypač vieša...
Savivaldybėje tikrai viskas buvo vieša, viskas aišku, kuomet meras buvo Alfonsas Lidžius, o jo pavaduotojas Sigitas Staškus. Dabar tenka nemažai paprakaituoti, kad iš savivaldybės administracijos gautum nors trupinius skaitytojus dominančios informacijos. Kodėl taip?
***
Tai bankrutuoja, ar nebankrutuoja Joniškio rajono savivaldybė? „Tą „Joniškio dienos“ aiškinosi su savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Stefanija Šniukiene.
„Joniškio dienos“. Kokia šiuo metu (2013 m. sausio 1 d., galite nurodyti ir kitą datą) savivaldybės bendra skola? Detalizuokite, kam ir kiek savivaldybė skolinga (bankai, savivaldybės įmonės ir t. t.).

S. Šniukienė. Joniškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) skolos kreditoriams 2012 m. lapkričio 30 d. sudarė 5506,1 tūkst. Lt. Iš jų trumpalaikės skolos (priskaitytos sumos už lapkričio mėn. darbo užmokesčiui, įmokos Sodrai, pašalpoms, už prekes ir paslaugas) – 4316,4 tūkst. Lt. Savivaldybės pradelstos skolos 2012 m. lapkričio 30 d. sudaro 1189,7 tūkst. Lt, iš jų: už komunalinių atliekų surinkimą-tvarkymą Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui – 864,5 tūkst. Lt, už komunalines paslaugas (šildymą, elektros energiją) – 154,5 tūkst. Lt, už kitas paslaugas ir įsigytas prekes – 170,7 tūkst. Lt.
Savivaldybės ilgalaikės paskolos 2012 m. lapkričio 30 d. sudarė 15,8 mln. Lt. Skolos limitas (23,4 mln. Lt) išnaudotas 67,5 proc.
Informaciją apie Savivaldybės skolas 2012-12-31 galėsime pateikti kai bus parengta 2012 metų finansinė atskaitomybė.

„Joniškio dienos“. Kodėl susidarė tokia didžiulė skola – beveik 22 milijonai? Kur skolinti pinigai buvo panaudoti?

S. Šniukienė. Didžiausią pradelsto įsiskolinimo dalį sudaro skola už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ši skola susidarė dėl fizinių ir juridinių asmenų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio įsiskolinimo. Fizinių ir juridinių asmenų skolos 2012 m. spalio 31 d. sudarė 832 tūkst. Lt. Savivaldybės administracija už atliekų surinkimą ir tvarkymą Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui sumoka tiek, kiek gauna pajamų iš vietinės rinkliavos.
Pradelstas įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus, prekes ir paslaugas susidarė dėl nepakankamai skirtų asignavimų biudžetinių įstaigų veiklai finansuoti.
Paskolų lėšos panaudotos per 2004-2012 metus įgyvendintiems investicijų projektams finansuoti.

„Joniškio dienos“. Kaip ir iš kokių šaltinių (surinktų mokesčių– ?) savivaldybė ketina grąžinti skolas?

S. Šniukienė. Savivaldybė visas biudžeto skolas ir ilgalaikes paskolas grąžins iš savivaldybės biudžeto pajamų. Ilgalaikės paskolos grąžinamos pagal kreditavimo sutartyse nustatytus grąžinimo grafikus.

„Joniškio dienos“. Kokias matote skolos mažinimo galimybes?

S. Šniukienė. Atsižvelgiant į tai, kad kasmet savivaldybės biudžetas neužtikrina minimalių savivaldybės savarankiškųjų funkcijų poreikio finansavimo, būtina peržiūrėti ir mažinti savivaldybės teikiamų paslaugų apimtis arba šioms paslaugoms teikti ieškoti kitų finansavimo šaltinių, peržiūrėti ir optimizuoti kultūros (,,Joniškio dienų“ duomenimis, Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja parengė bibliotekų optimizavimo planą, bibliotekose sumažės etatų – B. K. pastaba), švietimo ir kitų iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų tinklą bei numatyti kitas priemones, kurios leistų efektyviau panaudoti savivaldybės biudžeto lėšas.

„Joniškio dienos“. Kaip pernai Joniškio rajono savivaldybėje buvo surinkti mokesčiai, ar pateisino Jūsų lūkesčius? Ar ne?

S. Šniukiene. Savivaldybės 2012 m. mokesčių ir pajamų planas įvykdytas panašiai kaip ir buvo prognozuota. Visada norisi gauti kuo daugiau pajamų, nes savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti lėšų poreikis yra gerokai didesnis negu leidžia finansinės galimybės.

„Joniškio dienos“. Kiek mokesčių planuota surinkti, kiek buvo surinkta?

S. Šniukienė. Savivaldybės 2012 metų biudžeto mokesčių ir pajamų patikslintas planas sudarė 31,9 mln. Lt, per 2012 m. gauta 30,6 mln. Lt arba negauta 1,3 mln. Lt. Tačiau, suvedus galutinius rezultatus, negautų pajamų ir mokesčių skaičius sumažės, nes per 2013 m. sausio mėn. dar bus gauta pajamų, kurios bus įskaitytos 2012 m.

„Joniškio dienos“. Ką galite pasakyti apie 2013 m. rajono biudžetą? Ar su juo bus įmanoma išgyventi ir kaip?

S. Šniukienė. Savivaldybės administracijai parengti savivaldybės 2013 m. biudžeto projektą tikrai nėra lengva užduotis. Sudėtingiausia tinkamai paskirstyti asignavimus savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms (švietimui, kultūrai, socialinei apsaugai, seniūnijų veiklai ir kitoms priemonėms) įgyvendinti. Šioms funkcijoms įgyvendinti 2013 m. bus galima skirti apie 25 mln. Palyginus su 2012 m. patikslintu planu, asignavimai mažėja 8,6 proc. (arba 2,3 mln.). Įvertinus tai, kad brangsta energetiniai ištekliai, prekės ir paslaugos, realus mažėjimas yra dar didesnis. Suvedus pirmuosius savivaldybės 2013 m. biudžeto projekto duomenis, paaiškėjo, kad šioms priemonėms įgyvendinti reikia apie 36 mln.
Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ir mokinio krepšeliui finansuoti lėšų skiriama tiek, kiek yra skirta specialios tikslinės dotacijos šioms funkcijoms atlikti.

Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja S. Šniukienė
Laikraščio „Joniškio dienos“ nuotraukos

comments powered by Disqus

Papildoma informacija