Naujienos

Pokalbiu galima nuraminti žmogų

Beveik 300 kitąmet 30 metų švęsiančios „Jaunimo linijos“ savanorių budi prie telefono ragelių, atsakinėja į elektroninius laiškus ir kalbasi internetu su tais, kuriems sunku ir kurie savo aplinkoje neturi su kuo pasikalbėti atvirai ir nuoširdžiai.                                                    

Lauryna Virelytė „Jaunimo linijoje“ savanoriauja jau trejus metus ir dalinasi savo patirtimi, kaip ne tik padeda jauniems žmonėms išgyventi sunkias akimirkas, bet kaip keičiasi pati ir keičia savo aplinką.

Kas tave paskatino ateiti savanoriauti į „Jaunimo liniją“? 

Buvo du smulkūs dalykai, dėl ko pro „Jaunimo linijos“ duris įžengiau dar būdama tik 16. Pirma yra tai, kad norėjau mokytis apie save ir apie kitus, o antra, norėjau prasmingai praleisti laiką, o ne tiesiog žiūrėti serialus ar dar kažką veikti, kas tuo metu buvo įprasta ir nenaudinga man pačiai.

Kuo prasminga „Jaunimo linijos“ veikla, ar tikrai vien pokalbiu galima nuraminti žmogų, suteikti jam vilties?

„Jaunimo linijos“ veikla, manau, yra prasminga iš tokios galybės perspektyvų. Žinoma, pirmiausia, tikiuosi, kad ji prasminga skambinantiesiems, ieškantiems klausančios ausies – juk tai ir yra mūsų pirminė pareiga. Antra, manau, ji prasminga mums patiems, savanoriams. Kad galėtumėme klausyti skambinančiųjų, mes daug mokomės. Besimokydama teikti emocinę paramą, aš pradėjau skaityti kitokias ir daug įvairesnes knygas: apie žmones, apie mūsų elgesį, apie kūną ir protą, pradėjau kitaip suprasti pasaulines klasikos knygas ir jaučiau, kad atsivėrė tiek naujų durų. Tikiu, kad „Jaunimo linijos“ veikla yra naudinga ir mūsų savanorių šeimos nariams. Mes augdami ir vis daugiau pažindami save, tampame sąmoningesni, geriau išmokstame kalbėtis ir su savo artimaisiais ir su skambinančiaisiais.

Esu stipriai įsitikinusi, kad vien tik pokalbiu galima nuraminti žmogų. Juk žodžiai turi magišką galią, kartais jie žeidžia labiau nei peilis, o kartais gydo geriau nei bet koks vaistas. Juk didžioji dalis mūsų vidinio skausmo, mūsų sunkumų ir kyla iš žodžių. Kartais tie žodžiai yra pasakomi mūsų pačių sau, gal tyliai, o gal garsiai, kai pykstame ant savęs, kai smerkiame save ar yra tiesiog sunku išbūti su savimi. O kartais tie žodžiai yra pasakomi artimųjų ar galų gale net nepažįstamų žmonių gatvėje, parduotuvėje ar dar kur kitur. Po tokių žeidžiančių pokalbių su savimi, ar kitais, reikia gydančio bei raminančio pokalbio su kažkuo, o tai gali būti „Jaunimo linijos“ savanoris.

Kokie pokalbiai labiausiai įsimena?

Labiausiai įsimena pokalbiai, kuriuose mes, du pašnekovai, abu esame atviri ir kartu kažką atrandame. Aš priimu skambinantįjį, skambinantysis priima mane. Be pokalbių taip pat man labai įsimena ir laiškai. Laiškai yra visiškai kitoks kontaktas, palyginus su pokalbiu. Ten irgi gera būti atviram, gera skaityti tokius sakinius, kur žmonės rašo, kad bando atrasti būdų, kaip galėtų sau padėti. Gera dalyvauti savęs pažinimo pradžioje ir palaikyti visus besikreipiančius kiek tik galima savo šiltais žodžiais ir laiškais.

Ar gali prisiminti labiausiai sukrėtusį pokalbį, ar pokalbį, po kurio pasijutai labai laiminga?

Vienas labiausiai man įstrigusių pokalbių buvo su vaikinu, išgyvenusiu skyrybas su ilgamete partnere. Mes kalbėjome labai vėlai naktį, prieš kokius trejus metus. Už lango labai pustė,, o šalia manęs prie ragelio degė šiltos spalvos lempa. Iš pirmų sakinių buvo lengva suprasti, kaip daug reiškė toji mergina vaikinui, mūsų pokalbio metu vaikštančiam palei upę. Man buvo labai neramu, kad, atsidavus tokiems stipriems ir svarbiems jausmams, vaikinas nepasielgtų spontaniškai ir nebandytų atimti sau gyvybės. Mes susitarėme, kad mūsų pokalbio metu jis bus saugus ir atsargus. Ir tada mes kalbėjom. Kalbėjom apie tą patį, kone tais pačiais sakiniais, ratais sukomės ir kartu išgyvenom skyrybas kokį 30 kartų. Ir tada mūsų pokalbio gale, jis man tarė maždaug taip: „Aš paleidau iš savęs ją, ačiū, kad buvai kartu“. Manau, tai tik eilinį kartą man įrodė, kad magiškų žodžių nėra, reikia išbūti su savimi, nesijausti vienišam ir viską pavyks ištverti. Tad net ir toks pokalbis, primenantis užsikirtusią plokštelę, gali irgi išlaisvinti mūsų sielas nuo skausmo, kančių, blogų minčių, ar net kartais per didelio džiaugsmo. Visgi ne dėl istorijos ar pasikartojimo elementų man šis pokalbis buvo vienas iš įsimintiniausių. O dėl to, kad tas pokalbis buvo nuoširdus, tikras, atviras, tikriausiai netikėtai atradęs antrą pašnekovą tą vasario naktį. 

Kokios dažniausios temos, kuriomis kreipiasi į „Jaunimo liniją“ žmonės?

Manau, pati dažniausia tema, dėl ko yra kreipiamasi į „Jaunimo liniją“ yra „Santykiai“. Ar tai būtų romantiniai santykiai, ar tai būtų šeimyniški santykiai su artimaisiais, tėvais, broliais sesėmis, ar tai būtų santykiai su mokytojais, dėstytojais, bendrakursiais, ar galų gale tai būtų santykis su pačiu savimi. Manau, žodis „santykiai“ apima didelę dalį mūsų gyvenimo, juk iš tiesų, dauguma mūsų, nesam įpratę laiko leisti vieni. Dirbame, mokomės, einame į parduotuvę ar bendraujame su artimaisiais – visada esame apsupti kitų, ir viena prasme esame nuolat su kažkuo. Tad ne veltui iš to ir kyla nemažai sunkumų ar nesusipratimų.

Ką reiktų daryti, kad Lietuvoje žmonės daugiau kalbėtų vienas su kitu ir daugiau skirtų dėmesio savo emocinei sveikatai?

Mes visi bijome kalbėti, nes kalbėdami pasakome tiesą, kas padaro mus silpnus, pažeidžiamus. Kalbėdami mes nebetenkame savo kaukių, kurias mėgstame užsidėti ir vaidinti kažką, kuo nesame giliai širdyje. Kad žmonės Lietuvoje daugiau kalbėtų vienas su kitu ir labiau rūpintųsi savo emocine sveikata, reikėtų nuoširdumo. Kiekvieną kartą, kalbant su šeimos nariu, draugu, drauge ar bendradarbiu, reikėtų būti nuoširdžiam. Nuoširdumas yra užkrečiamas. Pabūsime atviri, ir kitas atsivers, tada nebebus taip vieniša, nebebus taip sunku pasakyt, kažką sukeliančio prastas emocijas, ir visi būsime tiesiog žmogiški be savųjų kaukių, jos taps nebereikalingos ir galiausiai mums palengvės. 

Parengė Gintarė Jonaitytė

                       

 „Jaunimo linijos“ foto ir maketas

 

 

 

comments powered by Disqus

Papildoma informacija