Naujienos

Turi gebėjimą žmones laikyti žmonėmis

Birutė KYBARTIENĖ

 

Beveik dvidešimt šešeri metai – Joniškio prokuratūroje... Prokuroras Helvijas Keturakis turėjo pasiūlymų išvykti į kitą miestą, tapti vyr. prokuroru, tačiau kategoriškai atsisakė ir paaiškino kodėl: ,,Esu sėslus. Gerai pažįstu daugelį šio krašto žmonių – ir gerų, ir linkusių nusikalsti. Jau žinau, kaip su kuo bendrauti ir ko iš žmogaus tikėtis“, – kalbėjo, daugumos joniškiečių nuomone, visų paskutiniųjų dešimtmečių geriausias Joniškio rajono prokuroras H. Keturakis.

 

 

Per metus – net 200 bylų

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras H. Keturakis organizuoja ir vadovauja ikiteisminiams tyrimams, susijusiems su nepilnamečių asmenų nusikalstama veika, kuomet jie yra įtariamieji ar nukentėję nuo fizinio ar psichologinio smurto. Taip pat, kaip ir kiti prokurorai Joniškyje, jis organizuoja ir vadovauja ikiteisminiams tyrimams, kuriuose tiriamos vagystės, nesunkūs sveikatos sutrikdymo atvejai, viešosios tvarkos pažeidimai, sukčiavimo atvejai ir kitos bylos.

Kada ikiteisminis tyrimas baigiamas ir byla perduodama į teismą, prokuroras atlieka kitą funkciją – teisme palaiko valstybinį kaltinimą.

Per savo ilgametę tarnybą, prokuroras H. Keturakis pats yra atlikęs daug sudėtingų ikiteisminių tyrimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat anksčiau tyrė eismo įvykių, seksualinių nusikaltimų ir nužudymų bylas. Vien per paskutiniuosius penkerius prokuroro tarnybos metus kartu su Joniškio rajono policijos pareigūnais H. Keturakis ištyrė ir teismui perdavė net 385 baudžiamąsias bylas dėl įvairaus pobūdžio nusikaltimų. Vidutiniškai per metus prokuroras dirba net su 200 bylų.

Vandalizmas atskleistas per 2 paras

2005 m. Joniškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Vilniaus gatvėje esančiose kapinėse įvykdyto vandalizmo, kurio metu buvo sudaužyti ir išniekinti net 66 paminkliniai akmenys. Prokuroras H. Keturakis kartu su Joniškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnais per 48 val. nustatė ir sulaikė šį nusikaltimą įvykdžiusią nepilnamečių asmenų grupę. Vėliau ši byla sėkmingai buvo perduota į teismą, kalti asmenys sulaukė pelnytų bausmių. Už sudėtingos ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlusios bylos ištyrimą H. Keturakis buvo apdovanotas LR generalinio prokuroro padėka.

Kai tyrimo metu šių eilučių autorė buvo užsukusi pas prokurorą informacijos apie visuomenę papiktinusį paauglių vandalizmą, H. Keturakis netikėtai pasiūlė: ,,Jus pažįstu, jumis pasitikiu, kad neišviešinsite tai, ko negalima, todėl galėčiau jums atskleisti, kur paaugliai gyvena. Pasikalbėtumėte su jais ir išsiaiškintumėte, kokioje aplinkoje jie gyvena. Gal jauni žmonės susimąstytų ir ateityje taip nesielgtų?“

Komerciniu prokuroru nevadina

Yra pareigūnų, kurie kelia baimę ir demonstruoja panieką net niekuo nenusikaltusiam. Pas kai kuriuos net nekaltieji bijo užeiti. Prokuroras H. Keturakis nėra piktas ir priekabus. Jis, dirbdamas itin sunkų ir atsakingą darbą, kuomet negalima suklysti, sąžiningai tarnauja valstybei ir jos piliečiams. Todėl vieni kitus pažįstantys joniškiečiai tą mato ir apie prokurorą kalba tik pagarbiai. Niekada niekas redakcijai šio prokuroro darbu nesiskundė, prokuroro H. Keturakio darbai korupcija nekvepia. Gal ko ir pagailėjo? Iš žmogiškumo. Bet komerciniu prokuroru H. Keturakio niekas nevadina.

Griežtas, bet teisingas

,,Per savo tarnybą prokuratūroje nesu iškėlęs nė vienos drausminės bylos, kai tokios darbo praktikos neturintis kolega, kurio dabar nėra, per pora metų sugebėjo iškelti vos ne dešimt drausminių bylų. Manau, daug ką galima išspręsti ne represinėmis priemonėmis, bet žmogiškumu, nors esu griežtas, – tikino prokuroras ir pridūrė. – Bet teisingas.“

Be to, sakė, kad gerbia ne tik sunkiai dirbančius kolegas, policijos pareigūnus, bet ir suklydusius, nusikaltimą padariusius, kai mato, kad jie iš tikrųjų gailisi dėl savojo poelgio. Sakoma, kad prokuroras H. Keturakis turi gebėjimą žmones laikyti žmonėmis. Gal tai ir svarbiausia valstybės tarnyboje?

Sprendimus priima savarankiškai

,,Prokuroras yra valstybės pareigūnas ir pagal Konstituciją jis sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai. Nepaisant to, jis privalo vadovautis įstatymais ir protingumo principu, gerbti asmens teises ir laisves, laikytis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo. Tačiau tai nereiškia, kad prokuroro veiklos niekas nekontroliuoja, – pabrėžė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas. – LR prokuratūros įstatyme įtvirtinta nuostata, kad prokurorų procesinę veiklą kontroliuoja aukštesnieji prokurorai. Po prokuratūros reformos Joniškyje dirbantys prokurorai priklauso Šiaulių apylinkės prokuratūrai, kurios vadovai vykdo Joniškyje dirbančių prokurorų procesinės veiklos kontrolę. Aukštesnysis prokuroras negali nurodyti kokį procesinį sprendimą turi priimti prokuroras byloje ir prokuroras sprendimų neturi derinti su vadovu, tačiau vadovas, savo iniciatyva ar gavęs skundą, gali naikinti neteisėtus ar nepagrįstus prokuroro nutarimus. Iškilus sudėtingesnėms darbinėms situacijoms, prokuroras visada gali kreiptis į vadovą patarimo ar konsultacijos aktualiu klausimu, tačiau sprendimus priima savarankiškai ir yra už juos atsakingas.“

Nuoširdus atsidavimas darbui

H. Keturakis tarnybą prokuratūros sistemoje pradėjo 1991 m. rugpjūčio 25 d. kaip vyriausiojo prokuroro padėjėjas. Nuo 1994 m. kovo 1 d. pervestas į prokuroro pareigas.

Per tarnybos laiką prokuroras 5 kartus skatintas LR generalinio prokuroro padėkomis už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. 2012 m. prokuroras H. Keturakis už glaudų bendradarbiavimą su policija apdovanotas trečiojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“.

,,Šie įvertinimai parodo prokuroro nuoširdų atsidavimą darbui“, – pabrėžė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. Grušas.

Prokuroras H. Keturakis turi vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą, kuris yra aukščiausias galimas rangas atsižvelgiant į jo šiuo metu užimamas pareigas.

,,Visa tai pulkininko laipsniui prilyginama, – paprasčiau paaiškino prokuroras H. Keturakis. – Šiame pastate vyresnių už mane kvalifikaciniu rangu jau nėra“, – dar pridūrė.

,,H. Keturakis yra Joniškio rajono PK tyrėjų bei jaunesniųjų prokuratūros kolegų autoritetas, – tikino vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. Grušas.

Pasak jo, prokuroras pasižymi santūrumu, sugeba racionaliai organizuoti darbą, tinkamai derina tarpusavio darbus su ikiteisminio tyrimo tyrėjais, rezultatyviai bendradarbiauja su teisėjais. Atsakingai ir kruopščiai atlieka jam pavestas pareigas, sugeba objektyviai vertinti situacijas ir problemas bei nesunkiai randa tinkamus jų sprendimo būdus.

Kad triumfuotų teisingumas

,,Prokuroras galbūt nėra švelni medicinos slaugytoja, tačiau klaidingai manoma, kad prokuroras baudžia. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismas, kuris pripažįsta asmenį kaltu ir paskiria galutinę bausmę prasikaltusiam asmeniui. Prokuroras baudžiamajame procese gina valstybės ir nukentėjusiojo asmens interesus, organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui bei teisme palaiko valstybinį kaltinimą. Prokuroras teisme pasiūlo bausmės rūšį ir dydį teismui, kuris priimą galutinį sprendimą.

Prokuroro darbas yra nelengvas, dažnai tenka demonstruoti stiprų „stuburą“, tam, kad triumfuotų teisingumas“, – charakterizuodamas H. Keturakį, pabrėžė vyr. prokuroro pavaduotojas T. Grušas.

Svajojo tapti lakūnu

H. Keturakis užaugo Žagarėje ir dabar miestelyje gyvena. Jaunystėje svajojo tapti lakūnu-bandytoju, tačiau po apsilankymo Zoknių kariniame dalinyje, svajonė išblėso. Tapti teisininku jį paskatino mama. Kai Helvijaus mama buvo jauna, buvo nužudytas jai brangus artimas žmogus. Atvykusi tardytoja labai greitai išaiškino žudikus. Žagarietei tardytojos darbas patiko, ji panoro, kad ir sūnus sektų jos pėdomis. Tačiau prokuroru H. Keturakis tapo ne išsyk. Dirbo ir šaltkalviu, ir instruktoriumi, ir tardytoju. Neakivaizdžiai baigė Vilniaus universitetą, tapo kvalifikuotu teisininku.

Pomėgis medžiui

,,Tai va, esu praėjęs ugnį, vandenį ir varines triūbas, – pašmaikštavo. – Todėl suprantu, kad tyrėjų darbas yra nelengvas. Jiems suklydus, kartais kyla noras apibarti, bet ką jau po laiko pakeisi: kiekvienas juk daro klaidų. Todėl, užuot baręsis, pasakau: ,,Čia yra gerai, o čia yra blogai.“ Manau, kad to pakanka. Kai nusikaltimą atskleisti pavyksta, jaučiuosi puikiai, o kai nepavyksta, jaučiuosi blogai. Visada stengiuosi kuo objektyviau nustatyti tiesą.“

Prašnekus apie pomėgius, prokuroras tarytum atšviesėjo. ,,Turiu įsirengęs medžio dirbtuves, patinka dirbti su medžiu. Šiuo pomėgiu užkrėtė buvęs šviesios atminties dailės mokytojas ir tautodailininkas Vytautas Maižius. Daugelyje rajono įstaigų galima rasti ant sienos kabančių jo medžio raižinių. Neabejoju, kad ne vienas ir mano rankomis padarytas medžio lapelis ten yra,“ – pagyvėjęs kalbėjo H. Keturakis, apie kurį sakoma, kad tai – geras ir teisingas prokuroras.

comments powered by Disqus

Papildoma informacija