Naujienos

Verslą suka sėkmę nešantis akmuo?

 

Birutė KYBARTIENĖ

 

Sukanka penkiolika metų, kai joniškiečiai Violeta ir Gintaras Bartkevičiai įregistravo įmonę ir pradėjo verslą. Sukūrė sau darbo vietas, samdo ir kitus žmones. Šiuo metu UAB ,,Ametrinas“ triūsia 14 darbuotojų. Verslininkai įsirengė kepyklėlę Upytės gatvėje, Joniškyje, ir turi maisto produktų parduotuves Gataučiuose, Stupuruose ir Kirnaičiuose. 

Mes tai žinojome

,,Ametrinas – retas, tik Bolivijoje (Pietų Amerika) randamas akmuo, nešantis sėkmę. Mes tai žinojome. Jis suteikia vidinę ramybę, bet kartu aktyvumą ir koncentraciją, padeda ramiai išspręsti visos dienos problemas, skatina optimizmą ir džiaugsmą“, – maloniai šypsojosi Violeta Bartkevičienė paaiškinusi, iš kur kilo uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas.

Ametrine persipynusios violetinė ir geltona spalvos. Šis akmuo skatina toleranciją bei kitų priėmimą. Gal todėl taip traukia užsukti į kepyklėlę Upytės gatvėje.

Čia kasdien gardžiai kvepia

Kone kasdien gardžiai kvepia ką tik iškeptais pyragais, tortais, sausainiais ir bandelėmis. Kaip mamos namuose prieš šv. Velykas... O ir gero gabalinio šokolado, visokiausių aromatų ir skonių sveriamų arbatų, saldainių dėžutėse ir kitokiose pakuotėse galima nusipirkti. Pavyzdžiui, gero gabalinio šokolado tik kepyklėlėje įmanoma rasti... Dešinėje šios gardžiai kvepiančios ir jaukios patalpos pusėje – du staliukai, uždengti ranka siuvinėtomis staltiesėmis, abipus jų kėdės, ant kurių taip gera prisėsti, užsisakyti kavos ar arbatos, pyragaitį ar ką tik iškeptų sausainėlių. O ir stilingos užuolaidos, nedrįstančios uždengti dviejų nedidelių langelių, į akis krenta. Jauku.

Violeta išsitarė, kad turi nuolatinių klientų, kurie dažnokai užsuka pasėdėti prie šių staliukų. Gurkšnodami kavutę, ir knygą, ir ,,Joniškio dienų“ laikraštį paskaito. Verslininkė džiaugiasi, kad ne tik pyragai žmones traukia. Žinoma, ji iš kuklumo nutylėjo, kad ir pati maloni, ir pirkėjus aptarnaujanti jauna moteris nuoširdumu trykšta. Verslininkė išsitarė, kad anksčiau šias patalpas nuomavo, o pernai vasarą įsigijo. ,,Savo jau yra savo“, – pabrėžė.

Gal nuo kepyklėlės reikėjo pradėti?

Kepyklėlę Gintaras ir Violeta Bartkevičiai įsteigė tik 2012 metais, iki tol šioje vietoje buvo gėrimų parduotuvė, kurioje buvo galima įsigyti ir būtiniausių maisto produktų.

,,Gal reikėjo nuo kepyklėlės išsyk pradėti – malonesni pirkėjai?“ – balsiai svarstė Violeta.

Po gėrimų parduotuvėlės uždarymo Violeta ir Gintaras , išsinuomavę patalpas, kurį laiką prekiavo geru vokišku trikotažu. Anot Violetos, pradžioje sekėsi labai gerai, tačiau atėjusi krizė gerokai sumažino pirkėjų srautus, todėl nusprendė atsisakyti šio verslo.

Jeigu G. Bartkevičius rūpinosi parduotuvėmis kaime, tai Violetai kaip ir trūko veiklos, todėl verslininkai nusprendė įkurti kepyklėlę. Pradžioje visko buvo. Susigriebdavo, kad kuri nors konditerė pamiršdavo mielių į pyrago tešlą įdėti, tai sausainėliai perkepdavo. Dabar taip jau nenutinka. Kiekvienos rūšies sausainėlių ar bandelių per dieną kepa po vieną, dvi skardas, nes pirkėjai visada nori šviežių ir, žinoma, įvairių skonių ir rūšių. Pirkėjų prašymu, pradėjo kepti tortus.

,,Pagal apyvartą, verslas kasmet geryn – parduodame vis daugiau, džiaugiuosi, kad mūsų kepiniai yra mėgstami“, – šypsojosi V. Bartkevičienė pridūrusi, kad žmonės noriai perka įvairias birias arbatas, sveriamą kavą. Produkcija suberiama į dailius popierinius maišelius, kas byloja apie skoningą aptarnavimo kultūrą.

Ne paslaptis, kad pati Violeta talkina profesionaliom konditerėm. Ypač, kuomet daug darbo prieš šventes. ,,Mėgdavau kepti sausainius ir pyragus, šiokį tokį supratimą turėjau, – sakė ji. – Pyragų kepėja tapau be specialių mokslų. Domiuosi savarankiškai, prisipirkau konditerijos knygų, važinėju po įvairius seminarus, kuriuos organizuoja žaliavos tiekėjai. Manyčiau, kad ir mūsų darbas yra kūrybiškas“, – įsitikinusi V. Bartkevičienė.

Kai rinka traukiasi...

Išsikalbėjus atvirai, pripažino, kad rajone, kuomet nuolat mažėja žmonių ir rinka traukiasi, išgyventi verslininkams nelengva. O ir higienos, kitokie reikalavimai dideli, todėl tikrintojų netrūksta. ,,Dažnokai tvyro įtampa, nes kartais verslas sekasi prasčiau, o mokesčius ir atlyginimus žmonėms reikia sumokėti. Pareiname namo ir šnekamės apie verslą, dėliojame, kaip ir ką daryti, tariamės, kartais, žinoma, ir pykstamės, aš esu ,,degtukas“, mano vyras Gintaras – geras žmogus“, – nuoširdžiai kalbėjo V. Bartkevičienė.

Pasmalsavus apie pradžių pradžią, moteris sakė, kad jos vyras yra verslus žmogus. Sovietmečiu tėvai turėjo didelius šiltnamius, agurkus augino. Prasidėjus Atgimimui, G. Bartkevičius važinėjo į Rusiją, Lenkiją... Prekiavo.

,,Gintaras visada kupinas idėjų, aš esu stabdys, ilgai svarstau. Jeigu ne jis, kažin, ar būčiau tapusi verslininke“, – dvejojo V. Bartkevičienė.

Pora užaugino du sūnus: Kiprą ir Dovydą. Vienas gyvena ir dirba Vokietijoje, kitas mokosi Kaune. Ar tęs tėvų verslą?

,,Nežinia, abejoju, ar kuris nors iš jų grįžtų į Joniškį“, –svarstė moteris.

Pati Violeta užaugo Joniškyje, nors jos tėtis – žemaitis, nuo Raudėnų. G. Bartkevičius – tikras joniškietis.

 

,,Mums patinka Joniškyje. Kai nuvažiuoji į Vilnių ir pamatai, kokie ten kamščiai... Norisi kuo greičiau grįžti į gimtus namus“, – tikino V. Bartkevičienė. 

comments powered by Disqus

Papildoma informacija