Naujienos

Kodėl neranda valstybės tarnautojų?

Birutė KYBARTIENĖ

Šiais metais Joniškio rajono savivaldybėje neįvyko net 5 konkursai iš šešerių. Kai kurios darbo vietos tuščios jau seniai. Kodėl taip? Juk atlyginimai, palyginus su daugybe kitų žmonių, kurie gauna tik minimalias algas, ne taip jau ir maži...

Šiais metais Šiaulių apskrities teritorijoje esančios valstybės ir savivaldybių įstaigos Valstybės tarnybos portale paskelbė 65 konkursus ir atrankų (toliau kartu – konkursai) į valstybės tarnybą, informavo Valstybės tarnybos departamento Administravimo tarnybos departamento visuomenės informavimo skyriaus specialistė Lina Biekštaitė.

Didžioji dalis bandymų susirasti reikiamą valstybės tarnautoją buvo nesėkmingi. Net 36 konkursų (55,4 proc.) neįvyko. Pagrindinės priežastys – pretendentai neatitiko reikalavimų, nesulaukta nė vieno prašymo dalyvauti konkurse, prašymus pateikę pretendentai neatvyko į konkursą.

Pavyzdžiui, Kelmės rajone neįvyko abu paskelbti konkursai. Joniškio savivaldybėje neįvyko net 5 konkursai iš šešerių. Radviliškio rajone – 3 iš šešerių. Pakruojo rajone neįvyko– 4 iš aštuonių konkursų. Kiek geriau Akmenės rajone. Šios savivaldybės valdžiai pavyko rasti net keturis valstybės tarnautojus, kuomet buvo skelbti 5 konkursai. Geriausiai sekėsi Šiaulių rajono įstaigoms, kur po abiejų skelbtų konkursų buvo atrinkti tarnautojai.

Kaip sakė nuo 2019 m. visų Lietuvos valstybės tarnautojų atranką centralizuotai organizuojančio Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Gediminas Miškinis, priežastys čia įvairios. Jo manymu, mažesniems, atokiau nuo pagrindinių centrų esantiems miestams, sudėtingiau pritraukti reikiamą išsilavinimą turinčius specialistus. Štai Vilniuje, Kaune į vieną valstybės tarnautojo vietą būna ir 70, ir 90 pretendentų. O tokiuose nedideliuose miestuose kaip Joniškis, Akmenė, Pakruojis – vos po keletą ir tie patys dažnai neatitinka keliamų išsilavinimo, patirties reikalavimų. O pasitaiko, kad ir nė vieno prašymo nesulaukiama.

Ypač apmaudu, kai dėl tinkamų pretendentų stokos nepavyksta įstaigų ar jų padalinių vadovų (pavyzdžiui, seniūnų) konkursai. Mat Valstybės tarnybos departamento sudaryta komisija įstaigos ar jos padalinio vadovo konkurso metu atrenka du geriausiai pasirodžiusius laimėtojus, o kuris iš jų užims pareigas, sprendžia į pareigas priimantis asmuo. Bet jei nėra 2 laimėtojų, pavyzdžiui, būtiną bent 6 balų įvertinimą gauna tik vienas pretendentas, konkursas laikomas neįvykusiu.

Pasak Valstybės tarnybos departamento direktoriaus, būtina, kad ir pačios įstaigos aktyviau viešintų vietos, gal net kaimyninių regionų žiniasklaidoje, bendradarbiautų su aukštosiomis mokyklomis.

Abejojantiems, ar šiuolaikinė valstybės tarnautojų atranka yra skaidri, G. Miškinis teigia, kad nepotizmui atrankoje į valstybės tarnybą praktiškai nebėra galimybių. Mat atranka vyksta centralizuotai. Tarnautojo ieškančios įstaigos atstovai, kurie teoriškai galėtų turėti interesą atrinkti kokį konkretų žmogų, pretendentų vertinimo komisijose sudaro mažumą. Didžioji dalis komisijos narių yra Valstybės tarnybos departamento specialistai, taigi jų vertinimai turi persvarą. 

Taip pat taikoma ir daugiau priemonių siekiant kuo didesnio konkursų skaidrumo. Pavyzdžiui, suvienodinti pareigybių aprašymai, eliminuojant galimybę pareigybės aprašymą pritaikyti prie konkretaus pretendento – identiškoms pareigybėms taikomi tokie patys išsilavinimo, patirties, kompetencijų reikalavimai. 

comments powered by Disqus

Papildoma informacija