Dažniausiai apleista liga

Dažniausiai apleista liga

Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgai pastebi, kad Šiauliuose ir visame regione sergančių periferine arterijų liga – gausu, liga dažniausiai apleista ir sparčiai pažengusi. Apie kraujagyslių ligas, inovatyvias gydymo galimybes pasakojo šios ligoninės kraujagyslių chirurgas Tomas Ptašinskas.

Dažniausiai pasitaikančios kraujagyslių ligos

Dažniausiai pasitaikanti kraujagyslių liga – paviršinių venų varikozė.

„Apie venų varikozę galima pradėti kalbėti nuo evoliucijos pradžios, kai žmogus atsistojo ant kojų ir organizmo venose ilgainiui susiformavo vožtuvų sistema. Šių vožtuvų dėka, nepaisant Žemės gravitacijos jėgos, veninis kraujas teka į viršų, širdies link. Venų varikozė atsiranda dėl šių vožtuvų nepakankamumo“, – pasakojo gydytojas ir pridūrė, kad ši liga yra paveldima ir klaidinga manyti, kad venų varikozė būdinga tik moterims…

Kita kraujagyslių chirurgo įvardyta kraujagyslių patologija – periferinė arterijų liga.

„Sunerimti derėtų pasireiškus protarpiniam šlubumui, kai kyla šlaunies ar blauzdos skausmas paėjus ir pranyksta pastovėjus kurį laiką, taip pat pajutus naktinius kojų skausmus. Pastebite negyjančią žaizdą, pamėlusį ar pajuodusį pirštą, pėdos sritį!? Būtina pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu“, – teigė T. Ptašinskas.

Galima ir ūmios arterijų trombozės liga, kuriai būtinas skubus gydymas. Priešingu atveju gresia galūnės netekimas ar net mirtis.

Taikomas „auksinis“ gydymo standartas

Respublikinės Šiaulių ligoninės specialistai kraujagyslių gydymui taiko atvirą operacinį arba minimaliai invazinį endovaskulinį metodą. Gydytojas sakė, kad endovaskulinis gydymas galimas tiek arterijoms tiek venoms. Arterijoms bei giliosioms venoms atliekami plėtimai specialiais plėtiminiais balionėliais ar stentavimas, o paviršinėms venoms – endoveninė abliacija lazerio pagalba, radijo bangomis ar medikamentų pagalba.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje naudojamas vienas moderniausių lazerių venų gydymui – 1940 nm bangos ilgio, kuris energiją perduoda į venos sienelę dviejų žiedų principu. Jo pagalba naudojama gerokai minimali energija ir išlieka mažesnė rizika pažeisti gretimas struktūras bei periferinį nervą.

Serga net ir jauni žmonės

Reikšmingu faktoriumi sirgti kraujagyslių ligomis gali būti amžius, gyvenimo būdas, gretutinės ligos.

„Kaip ir minėjau, dauguma šių ligų turi genetinį ryšį. Žinoma, galima įžvelgti ir kitus priežastinius aspektus. Pavyzdžiui, periferinė arterijų liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, įprastai nuo 65 metų. Šalia to, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, išemine širdies liga, dislipidemija, depresija. Taip pat didesnę riziką susirgti periferine arterijų liga turi persirgę miokardo infarktu, patyrę galvos smegenų insultą, rūkantys, patiriantys nuolatinę stresinę įtampą, turintys mažą fizinį aktyvumą, nutukę“, – pasakojo kraujagyslių chirurgas.

Be to, išsitarė, kad venų varikozė dažnai pasireiškia ir jauniems žmonėms, o metams bėgant, progresuoja ir sunkėja. „Arterijų trombozės pasireiškia sergantiems širdies ritmo sutrikimu, širdies vožtuvų ligomis, širdies reumatinėmis ligomis, ypač kai nevartojami kraują skystinantys vaistai, periferine arterijų liga, kraujo ligomis, onkologinėmis ligomis. Arterijų aneurizmos būdingos vyresniems kaip 75 metų žmonėms, sergantiems hiperhomocisteinemija, hipercholesterolemija, simptomine periferine arterijų liga, cukriniu diabetu, genetinėmis ligomis, rūkantiems, turintiems išvaržų, žemą vitamino B6 lygį“, – rizikos veiksnius vardijo T. Ptašinskas.

Į specialistus būtina kreiptis kylant skausmui kojose ramybės būsenoje, pajutus pulsuojantį darinį pilve ar kojoje, pastebėjus išryškėjusias ar išsiplėtusias paviršines venas kojose, ištinus kojoms, atsiradus šalimui ar aptirpimui, pasireiškus odos spalvos pigmentiniams pakitimams.

Sudėtingais ir apleistais kraujagyslių ligų atvejais, blauzdose ar pėdose atsiveria sunkiai gydomos trofinės opos, atsiranda pirštų ar pėdos gangrena, kuri nesunkiai gali komplikuotis galūnės infekcija.

Kaip galime išvengti kraujagyslių ligų?

Nuo ligų apsaugoti nesame, tačiau jas kontroliuoti galime rūpindamiesi savo kasdieniais įpročiais – kurdami subalansuotą mitybą, aktyviai leisdami laisvalaikį, kokybiškai ilsėdamiesi. Kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas sakė, kad, visų pirma, derėtų atsisakyti žalingo įpročio – rūkymo.

„Labai svarbu dėmesys ir mitybai. Stenkitės palaikyti normalų kūno svorį, vengti nuolatinio streso, taip pat proporcingai didinkite fizinį aktyvumą, susiformuokite reguliarias mankštas. Itin svarbi gretutinių ligų kontrolė, ypač cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, inkstų bei širdies ligų“, – patarimus dalijo kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas ir siūlo nepamiršti nemokamų širdies ir kraujagyslių ligų prevencinių programų, apie kurias žmonės gali sužinoti iš savo šeimos gydytojų.

www.joniskiodienos.lt

Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas. /Ligoninės nuotr./

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.