Maisto kainos auga, kas laukia rudenį?

Maisto kainos auga, kas laukia rudenį?

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, maisto kainos
Lietuvoje padidėjo 25 proc., o vidutinis metinis maisto kainų pokytis 2022 m. birželį
siekė 13,4 proc. Prognozuojama, kad maisto kainos ir toliau augs, tačiau lėčiau.
Vadinasi, norėdami įsigyti įprastą maisto prekių „krepšelį“, gyventojai pastaruosius 12
mėnesių už tuos pačius produktus turėjo išleisti 13,4 proc. daugiau negu per 2020 m.
liepos – 2021 m. birželio laikotarpį. Didžiausią įtaką maisto kainų augimui turėjo brangęs
pienas ir jo gaminiai, daržovės bei mėsa.
Maisto kainos sparčiai augo visose ES valstybėse narėse, tarp jų kaimyninėse valstybėse:
Latvijoje – 19,7 proc., Estijoje – 17,3 proc., Lenkijoje – 12,9 proc., o vidutiniškai ES –
10,4 proc. Spartesnį nei kitur kainų augimą Lietuvoje nulėmė tai, kad mūsų šalyje maisto
kainos vis dar yra mažesnės negu vidutiniškai ES. 2020 m. maisto kainų lygis Lietuvoje
sudarė 81,8 proc. ES vidurkio, skelbia Eurostat. Tad Lietuvoje stebimos artėjimo prie ES
maisto kainų vidurkio tendencijos.
Brango ne tik Lietuvos maisto gamintojų produkcija, bet ir importuoti gaminiai.
Gamintojų kainų augimas (29,6 proc.) nedaug skyrėsi nuo importuotų maisto produktų
didmeninių kainų didėjimo (26,6 proc.)
Nors Lietuvoje vidutinės gyventojų pajamos augo itin sparčiai, maisto pardavimai
(palyginamosiomis kainomis) per metus nuosaikiai sumažėjo. 2022 m. birželį, palyginus
su 2021 m. birželio mėnesiu, maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta
Lietuvoje sumažėjo 5 proc. Tai galėjo lemti dėl ypač didelio kainų padidėjimo mažėjantis
ne būtiniausiųjų maisto prekių vartojimas, pasirenkamos pigesnės, prastesnės kokybės
prekės.
Kaip keitėsi maisto produktų kainos
Maisto kainų augimui įtakos taip pat turėjo ženkliai padidėjusios gamybos sąnaudos –
brango žaliavos, trąšos, pašarai ir ypač energijos ištekliai, didėjo darbo užmokestis. Pieno

ir pieno gaminiai brango dėl išaugusių žalio pieno supirkimo kainų Lietuvoje ir užsienio
rinkose, taip pat padidėjusios pieno ir pieno gaminių paklausos.
Daržovių kainų augimą lėmė sezoniškumas, mažesnis ir prastesnės kokybės derlius bei
išaugusi paklausa palyginus su praėjusiais pandeminiais metais.
Mėsos kainų augimą galimai lėmė išaugusios pašarų ir energijos išteklių kainos, taip pat,
nelikus su pandemija susijusių ekonominių apribojimų, padidėjusi paklausa viešojo
maitinimo įstaigose.
Šių metų II ketvirtį, palyginti su I ketvirčiu, Lietuvos mažmeninėje rinkoje bulvių kaina
nepakito, tačiau išliko maždaug du kartus didesnė nei buvo prieš metus. Morkų kaina
padidėjo 31,8 proc., burokėlių – 25,5 proc., kopūstų – 18,8 proc., svogūnų – 2,1 proc.
Agurkų ir pomidorų mažmeninės kainos, palyginti su 2021 m. II ketvirčiu, buvo didesnės
atitinkamai 21,6 proc. ir 12,3 proc.
Lauko daržovių kainų pokytį lėmė sezoniškumo įtaka, nes baigiantis seno derliaus
atsargoms ir mažėjant pasiūlai, kainos visada padidėja. Naujo derliaus kainos taip pat būna
didesnės. Bulvių ir daugelio daržovių mažmeninės prekybos dalis kainų grandinėse išliko
gana didelė. Kuo didesnės išlieka kainos, tuo didesnę dalį sudaro ir mažmeninės prekybos
dalis.
Bulvių ir daržovių kainų padidėjimą lėmė šiemet anksčiau pasibaigęs dėl nepalankių
gamtinių sąlygų 2021 m. gautas mažesnis ir prastesnės kokybės derlius. Kasmet
mažėjantys deklaruoti bulvių ir daržovių plotai, didėjantis darbo užmokestis, dėl
susiklosčiusios nepalankios geopolitinės situacijos labai pabrangę energijos ištekliai.
Išaugus žalio pieno supirkimo kainai, mažmeninė pieno kaina per ketvirtį padidėjo beveik
15 proc., taip pat didėjo pieno gaminių ir kiaušinių kainos. Analizuojamą ketvirtį,
palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, vidutinė mažmeninė geriamojo pieno kaina Lietuvos
rinkoje padidėjo 14,6 proc., vidutinė mažmeninė sviesto kaina didėjo 13 proc., vidutinė
mažmeninė narvuose laikomų vištų kaina analizuojamu laikotarpiu padidėjo 24,8 proc.

Pieno gaminių paklausai nemažėjant, o Europoje dar ir dėl sezoniškumo mažėjant žalio
pieno gamybai, artimiausiu laikotarpiu ES žalio pieno supirkimo kainos turėtų išlikti
aukštos.
Tamsios duonos mažmeninė vidutinė kaina 2022 m. II ketvirtį, palyginti su 2022 m. I
ketvirčiu, padidėjo 12,6 proc., o batono augo 11,6 proc.
Išaugus energijos išteklių ir pašarų kainoms, Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse padidėjo
kiaulienos, galvijienos bei vištienos gamintojų ir mažmeninės kainos. 2022 m. II ketvirtį,
palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, Lietuvoje kiaulienos kumpis be kaulo brango 15,3 proc.,
o kiaulienos nugarinė be kaulo – 3 proc.
Galvijienos kumpis be kaulo per metus pabrango beveik 26 proc. o nugarinės be kaulo
kaina išliko bemaž tokia pati.
Viščiukų broilerių kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų
ketvirčiu, pašoko 32 proc.
Kainos priklausys nuo geopolitinių veiksnių
Šiuo metu rinkoje jau stebimi mažmeninių kainų augimo lėtėjimo požymiai, teigia žemės
ūkio ministerijos specialistas, surinkęs faktus. Remiantis išankstiniu infliacijos įverčiu,
apskaičiuotu pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepą, palyginti su birželio
mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos galėjo didėti 0,7 proc. Tai lėtesnis augimas,
palyginti, kai visus pirmojo šių metų pusmečio mėnesius kainų augimas siekė po 2 proc.
Pagal optimistinį scenarijų, atslūgus geopolitinei įtampai, sulėtėjus žaliavų kainų augimui
ir nenutikus kitiems neprognozuojamiems veiksniams, metinis maisto kainų pokytis
rugsėjį turėtų siekti 24,2 proc., o pesimistiniu scenarijumi – 28,5 proc. Vidutinis metinis
(12 pastarųjų mėn. palyginti su ankstesniais 12 mėn.) kainų pokytis optimistiniu
scenarijumi turėtų būti – 19,2 proc., o vertinant pesimistiškai – 19,9 proc.

Pesimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad išliekanti geopolitinė įtampa, Rusijai
taikomos ekonominės sankcijos ir Rusijos sprendimai riboti dujų eksportą į ES lems
tebesitęsiantį žaliavų kainų didėjimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.