Kiekvieną dieną Joniškio seniūnijoje gausu lankytojų. Lyg vijurkai sukasi socialinio darbo specialistai Jurga Dakanienė, Mantas Adomaitis ir kiti. Daugiausia žmonių kreipiasi, norėdami gauti kompensacijas šildymui ir karštam bei šaltam vandeniui. Kiek gyventojai mokėjo, žinoma, o kiek mokės ateityje – bauginanti nežinia, nes, kuomet žiauriame kare žudomi demokratiniam pasauliui ir mums, Lietuvai, draugiškos valstybės žmonės, kai pakilo elektros, maisto ir kt. kainos, žmonių gyvenimas brangsta. Neramina, kokia bus žiema ir kiek reikės mokėti už UAB Green paslaugas ar už kurą individualiuose namuose. Kam priklauso kompensacijos, kokios mėnesio pajamos turi būti, kad galėtum pretenduoti į jas, joniškiečiams kyla ir kitokių klausimų šia tema. Todėl www.joniskiodienos.lt parengė klausimus ir pateikė juos LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriui (vyriausiajai specialistei Sigitai Arlauskienei):

• Kokios šeimos mėnesio pajamos (maždaug) turi būti, kad gyventojas galėtų pretenduoti į kompensaciją?
  -Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Todėl dėl padidėjusių energijos išteklių kainų net ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacija.
  -Prašytume pateikti pavyzdžių.  
• -PAVYZDŽIAI, KIEK TURĖTŲ MOKĖTI NAMŲ ŪKIS, PRITAIKIUS ŠILDYMO KOMPENSACIJĄ:
  •Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,20 Eur.
  •Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai),gaunanti 1099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.
  •Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
  •Penkių asmenų šeima (2 tėvai ir 3 vaikai), gaunanti 2724,45 Eur į rankas (2 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (80 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 43,71 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
  •Trijų asmenų šeima (vienišas tėtis/mama ir 2 vaikai), gaunanti 2174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 53,16 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
  •Trijų asmenų šeima (2 tėvai ir 1 vaikas), gaunanti 1637,05 Eur į rankas (1 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 34,58 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
  -Kadangi rajonuose gyvenantys žmonės turi didmiesčiuose gyvenančių vaikų, kurie deklaruoti tėvų namuose, o būstą nuomoja, tarkime, Vilniuje, ar tiesa, kad ir jų pajamos turi būti priskiriamos, pretenduojantiems į kompensaciją? Kodėl taip?
  -Yra ir kitoks atvejis… Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą pas tėvus, žmogus yra studentas ir toks pats deklaruojantis gyvenamąją vietą pas tėvus, gyvena ir dirba kitame mieste ir tėvų neremia? Prašytume paaiškinti situaciją.
  -Būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių asmenų (siekiantys gauti kompensaciją būstą nuomojantys asmenys su nuomotoju turi būti sudarę nuomos sutartį ir ją įregistravę valstybės įmonėje Registrų centras) pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti. Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims. Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo valstybės įmonėje Registrų centras, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma. Nedirbantys nesusituokę ir savo vaikų neauginantys studentai iki 24 metų įskaitomi į savo tėvų šeimos sudėtį. Taigi tėvams, kurių vaikai yra studentai, nėra kliūties gauti kompensacijas. Jei studijuojantis asmuo dirba ir uždirba daugiau nei 147 Eur, jis į tėvų sudėtį neįskaitomas ir, kaip jau minėta, tuo atveju, jei deklaruoja gyvenamąją vietą būste (pas tėvus), bet jame faktiškai negyvena, t. y. būstą nuomojasi kitur, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma ir tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją likusiems būste gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims.
• -Ar individualių įmonių savininkai gali pretenduoti į kompensacijas šildymui ir pan., jei jų pajamos nedidelės?
  -Taip, ir individualių įmonių savininkai gali pretenduoti į kompensacijas šildymui, jeigu išlaidos, patiriamos už būsto šildymą viršija 10 proc. asmens (šeimos) gaunamų pajamų iš jų prieš tai atėmus valstybės remiamų dydį.
• -Ar UAB akcijų turintis žmogus (savininkas) gali pretenduoti į kompensaciją, jei jo pajamos nedidelės?
  -Taip, ir UAB akcijų turintis žmogus gali pretenduoti į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu išlaidos, patiriamos už būsto šildymą viršija 10 proc. asmens (šeimos) gaunamų pajamų iš jų prieš tai
  atėmus valstybės remiamų dydį.
  -Ar UAB savininkas gali pretenduoti į kompensaciją, jei jis yra pensininkas, o jo gaunamos pajamos per mėn. – vos kelios dešimtys eurų, jeigu būste, kuriame jis gyvena, nėra įregistruota UAB (ji registruota kitu adresu)?
  -Taip, gali pretenduoti į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu išlaidos, patiriamos už būsto šildymą viršija 10 proc. asmens (šeimos) gaunamų pajamų iš jų prieš tai atėmus valstybės remiamų dydį. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į gaunamas pajamas būtų įskaitoma senatvės pensija, taip pat individualios įmonės savininko pajamos, t. y. būtų sumuojamos visos gaunamos pajamos.
  -Jeigu pateikiamas (-i) prašymai kompensacijai, ar ši kompensacija priklausytų tik už patalpų šildymą, bet ir už karštą, šaltą vandenį ir elektrą?
  -Be to, kad teikiama būsto šildymo išlaidų kompensacija, žmonėms taip pat teikiamos kompensacijos už geriamąjį ir karštą vandenį. Už geriamąjį vandenį kompensuojama išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. pajamų, už karštą vandenį – 5 proc. asmens (šeimos) pajamų. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Vadinasi, kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra ir pan.
  -Dauguma žmonių, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, gauna už juos valstybės išmokas, ar šias išmokas jiems reikia skaičiuoti prie gaunamų pajamų?
  -Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, išmoka vaikui (vaiko pinigai) į šeimos gaunamas pajamas neįskaitoma, taip pat neįskaitoma dalis darbinių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).
  -Ką dar svarbu žmonėms žinoti?  
  -SVARBU. Iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas.
  -Nuoširdžiausiai dėkui už atsakymus.
  Parengė Birutė Kybartienė