Antrą mėnesį Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų skyriuje ir Vaikų ligų skyriuje dirbantis vaikų nefrologas gydytojas Povilas Žemaitis Šiauliuose dar jaučiasi svečias, bet viliasi, kad įpras ir bus savas. Jaunas gydytojas nusiteikęs daug dirbti ir padėti vaikams, kuriems reikia nefrologo pagalbos. Su šeimos gydytojo siuntimu atvykstančius pacientus dažniausiai vargina šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymas. Jaunas gydytojas neabejoja, kad daugiau tokių vaikų turėtų atvykti ir viliasi, kad vaikai nelieka be reikiamos pagalbos.

Šimtukininkui nesunku įstoti į mediciną
Kauniečiu save vadinantis gydytojas iki šiol gyvena laikinojoje sostinėje. Mokyklą teko keisti kas ketveri metai. Pirmiausia baigta pradinė mokykla, vėliau vidurinė. Baigti mokslus Povilas nusprendė Kauno Technologijos universiteto gimnazijoje. „Ją rinkausi todėl, kad prestižinė mokykla Kaune ir apskrityje. Tačiau ne tai buvo svarbiausia – norėjosi geriausio rezultato moksluose“, – sakė jaunas gydytojas P. Žemaitis ir džiaugiasi, kad pasirinkimas pasiteisino – brandos egzaminų rezultatų pakako lengvai įstoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Nepamirštamas ir dalyvavimas Respublikinėje biologijos olimpiadoje, kur laimėta pirmoji vieta. Bet vykti į Tarptautinę biologų olimpiadą atsisakė, nes išsigando. „Laikant abitūros egzaminus tik už matematikos egzaminą „pavyko“ gauti mažiau negu 100 balų. Ir kiti atestato pažymiai buvo puikūs“, – prisiminė Povilas ir paaiškino, kad gimnazijoje, kuri susirenka geriausius Kauno miesto ir apskrities moksleivius, tokie įvertinimai – nieko neįprasto, dauguma tokiais pažymiais mokosi ir įstoja į prestižines aukštąsias mokyklas.

Nefrologija – įdomi sritis
Studijos Sveikatos mokslų universitete didelių problemų Povilui Žemaičiui nesukėlė. Sunerimti teko tik atėjus laikui rinktis, ką studijuoti per rezidentūrą. „Pasirinkau pediatriją ir vaikų nefrologiją, nes norėjosi kažko daugiau, ne tik pediatrijos. Įdomi sritis, o ir renkasi nefrologiją mažiau studentų, tad ši sritis akyse ir stovėjo, renkantis rezidentūros studijas“, – neslėpė jaunas gydytojas ir fakto, kad ir tėtis yra vaikų nefrologas, tad šis darbas glūdėjo širdyje gan ilgai.

Gydytojų šeimoje užaugusiam Povilui tėvai patarė nebūti kvailam ir nesirinkti pediatrijos. Nors patys Vytis ir Roma Žemaičiai – abu pediatrai ir savo gyvenimą pašventė vaikų ligų gydymui, bet sūnui linkėjo kito kelio: esą sritis neperspektyvi… Jaunėlis Povilo brolis Justinas irgi pasirinko mediciną. Pusiau juokais Povilas sako, kad brolis už jį gudresnis, tad pasirinko kardiologiją, kurią dar studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete. „Jis sukūrė šeimą, žmona laukiasi kūdikio – tuoj būsiu dėdė,“ – džiaugėsi. Nusprendęs eiti tėvų keliu iki šiol dėl to nesigaili. Rezidentūroje daugiausia domėjosi inkstų ligomis, inkstų onkologija. Patinka dirbti su vaikučiais, labai smagu, o ypač, kai gydymas sėkmingas, kai pacientas pasveiksta.
„Geriau su vaikais, negu su suaugusiais, nes vaikučiai – geresni ligoniai. Dauguma pasveiksta ir tas gerai“, – pasirinkimu neabejoja jaunas gydytojas P. Žemaitis.

Nusiteikęs padėti vaikams
Dirbti Šiauliuose tenka kartą per savaitę – trečiadieniais. Dieną dirba Vaikų konsultacijų poliklinikos nefrologų kabinete. Iš čia skuba į Vaikų ligų skyrių, kur budėjimas trunka iki paryčių. Tenka dirbti ir Jonavos ligoninės Vaikų ligų bei Priėmimo skyriuje, kur daug pirminių pacientų. Jonavoje tenka ir rusų kalba daug pacientų konsultuoti, tad per metus šią kalbą beveik ir išmoko. Netoli miesto – Ruklos pabėgėlių centras, kurios mažiesiems gyventojams dažnai gydytojų pagalbos prireikia. Puikiai gydytojas kalba angliškai, šiek
tiek moka ir vokiečių kalbą. P. Žemaitis mano, kad pacientų, kuriems reikia nefrologų pagalbos, galėtų būti ir daugiau. Jaunas gydytojas nusiteikęs daug dirbti, padėti vaikams, kuriems reikia nefrologo pagalbos.

Jis pastebi, kad pagrindinės problemos, dėl kurių atvyksta vaikai – šlapimo takų ligos, infekcijos. Per porą mėnesių teko ir cistines ligas gydyti, ir dėl hipertenzijos tirti. Onkologinių ligų, dėl kurių taip pat pasirengęs gydyti, dar neteko diagnozuoti.

„Vaikai į kabinetą ateina su šeimos gydytojo siuntimu arba iš Vaikų ligų klinikos priėmimo skyriaus. Šeimos gydytojas turėtų rašyti siuntimą, kai vaiką vargina besikartojančios šlapimo takų infekcijos, kai įtaria kokią šlapimo takų ligą, kai vaiką vargina šlapimo nelaikymas. Visus šiuos ligonius turi ištirti ir gydyti nefrologas. Kiekvienas atvejis individualus, gali prireikti kitų specialistų pagalbos, tačiau inkstų ligų bei šlapinimosi sutrikimų gydymą koordinuoja gydytojas vaikų nefrologas“, –svarstė jis, manantis, kad daugiau pacientų, turinčių tokią patologiją, turėtų ateiti pagalbos.

Gyvenimas – su daina
Dar mokydamasis mokykloje Povilas ne tik gerai mokėsi ir svajojo užaugęs būti gydytoju. Vaikystėje tėvai pastebėjo, kad sūnų traukia muzika, turi puikų balsą ir mėgsta dainuoti. Su džiaugsmu Povilas priėmė tėvelių pasiūlymą mokytis muzikos ir aštuonetą metų lankė muzikos mokyklą, kur skambino pianinu ir dainavo berniukų chore „Varpelis“, su kuriuo apkeliauta daug miestų, pabuvota ir Šiauliuose.
Nors baigęs Vaikų muzikos mokyklą ir gavęs diplomą profesionaliu muzikantu Povilas netapo, bet muzikos nepamiršo. Iki šiol P. Žemaitis skambina pianinu, savo bažnyčios parapijoje yra pavaduojantis vargonininkas, o per sumos mišias gieda bažnyčios chore.
Mėgsta ir sodo darbus, tad kartais iš savo namų atvyksta į tėvų sodą ir drauge su tėčiu mielai imasi darbų sode. Tenka kalti, veržti, pjauti. „Nelabai esu ūkiškas, labiau esu galvojantis, bet ką tėtis pasako, to ir imuosi.“, – jauno kraujo, bet patyrusios sielos save laikantis gydytojas Povilas Žemaitis nestokoja geros nuotaikos.

Teksto autorė – Zita Katkienė