Užuot dirbę, sukčiai kuria vis naujus planus, kaip išvilioti žmonių sąžiningai uždirbtus ar sutaupytus pinigus. Žiū, vienas kitas, dešimtys, šimtai ir pakliūva ant sukčių kabliuko.

Svetimo vardu paėmė 3 kreditus ir suplojo rankomis

Vasario keturioliktosios rytą, 9.22 val., į policiją kreipėsi Joniškyje gyvenantis 69 metų vyras. Joniškietis pareiškė, kad pernai balandžio 19 d. ir spalio 26 d. iš jo nenustatyti asmenys, apgaulės būdu, neteisėtai pasinaudoję jo internetinės bankininkystės prisijungimo duomenimis, iš trijų finansinių bendrovių paėmė tris kreditus, kurių bendra suma 25 tūkst. 236 eurų.

Kaip sakoma, iš vadinamųjų greitųjų kreditų bendrovių svetimu vardu sukčiai paėmė paskolas ir įmokų išvis nemokėjo, nes toks ir buvo jų tikslas – svetimu vardu paimti pinigus ir suploti rankomis. Vasario keturioliktąją į policiją besikreipiantis žmogus nieko apie jo neva paimtas paskolas nežinojo, kreditų negrąžino ir į policiją kreipėsi tik tuomet, kai iš greitųjų kreditų bendrovių pasamdytų išieškojimo firmų atstovų gavo pranešimus, kad jis, girdi, joms skolingas ir, jei negrąžins skolos, ieškinys bus perduotas teismui. Be to, neva joniškiečio paimtos paskolų sumos apaugo ne tik palūkanomis, bet ir delspinigiais. Joniškietis susiėmė už galvos.

Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Ir kuo tai baigsis?
Nežinia… Ir kas grąžins paskolas, jei policija sukčių neras? Neabejotina, kad finansinių kreditų bendrovės stengsis atgauti išduotus pinigus…

www.joniskiodienos.lt ne kartą rašė apie sukčių kėslus ir jų veiklos padarinius, policijos pareigūnai griežtai perspėdavo žmones neatskleisti savo asmeninių duomenų: asmens tapatybės kodo, banko sąskaitų ir prisijungimo duomenų. Nesusigundyti internetu siūlomų draugysčių ir nesigundyti gražiais laiškais internetu paremtais meilės romanais, siūlomomis „pelningomis“ investicijomis ar kitokiais lengvo praturtėjimo būdais…

Bet sukčiavimo aukų nemažėja.
Neramina tai, kad sukčiai, turintys svetimus asmeninius duomenis, lengvai paima paskolas iš vadinamųjų greitųjų kreditų bendrovių. Šių eilučių autorė šia tema rašė ne vienam Seimo nariui, bet situacija negerėja. Peršasi mintis, kad kažkam galimai yra naudinga, kad klestėtų taip lengvai kreditus teikiančios bendrovės?
Nerimą sukėlė ir žinia, kad vadinamieji „programišiai“ neseniai nugvelbė dalį bendrovės „Ignitis“ duomenų. O juk tai – elektros vartotojų vardai, pavardės, adresai, telefonai, asmens tapatybės kortelės duomenys ir kt. Netgi bankai žino savo klientų asmens tapatybės kortelių arba pasų duomenis. Yra ir elektroninis parašas… Tai – tiesiog skaičiai.

Apsimeta net policininkais
Sukčiai apsimeta ne tik seniūnijų, socialiniais ar bankų darbuotojais, bet net policininkais. Žmonės neturėtų būti itin patiklūs ir neatskleisti savo asmeninių duomenų niekam. Bet slaptažodžius ir kt. dauguma jų laiko juos savo piniginėse, kurias plėšikai retsykiais nugvelbia… Patiki nepažįstamais žmonėmis, kurie paskambinę iš kažkur gautuoju tel., netgi prisistato artimaisiais. Sakoma, kad šiuo metu net yra galimybė pakeisti balsą taip, kad jis būtų panašus į žmogaus, kuriam paskambina, sūnaus ar dukros vardą… Sukčiai tobulėja.

Bet grįžkime prie nukentėjusio 69 m. joniškiečio bėdos. Ar policijai pavyks surasti sukčius?

Jeigu mūsų demokratinėje valstybėje galimos vadinamųjų greitųjų kreditų bendrovės, tai politikai privalėtų padaryti viską, kad neliktų spragų vešėti sukčiams. Pavyzdžiui, priimti įstatymo pataisas, kad kreditų negalima būtų pasiimti internetu ar kokiame nors pašte, bet žmogui reikėtų ateiti į kreditus teikiančią bendrovę ar į banką. Gal tai ir žingsnis atgal? Bet tuomet politikai tegul sugalvoja ką nors geriau. Manyčiau, kad itin būtinos ir prevencijos priemonės: tarkime, per Lietuvos radiją, nacionalinę televiziją ar kitoje žiniasklaidoje žmonėms nuolat aiškinti, kodėl jie turi saugoti savo asmeninius duomenis.

Teksto autorė – Birutė Kybartienė