Kolega žurnalistas Andrius Tapinas užkūrė „pirtį“ Lietuvos savivaldybių valdžiai: susidomėjo jų gaunamais iš biudžeto pinigais, kurie semiami įvairiais būdais – algomis, už komandiruotes, benzino kvitus, pieštukus ir kt. Ar Andriui Tapinui užteks parako žvilgtelėti ir į Joniškį?

Viename iš Šiaulių apskrities rajonų tarybos nare praeitoje kadencijoje buvusi pažįstama žurnalistė gyrėsi, kad iš tarybos narės darbo gaunanti po 400-500 eurų per mėnesį.
Tai, ką dabar daro žurnalistas A. Tapinas, šių eilučių autorė dar bemaž prieš penketą ar šešetą metų, leisdama laikraštį „Joniškio dienos“, ketino išsiaiškinti Joniškio savivaldybėje. Atrodė, kad skaitytojams pateikti rūpimą informaciją apie politikų gaunamus pinigus bus visai paprasta, nes meras, vicemeras ar tarybos nariai – kitaip tariant, valdžia, yra išlaikomi iš mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigų. Tai turėtų būti aišku ir suprantama, kad visuomenė nori žinoti, kaip ir kam leidžiami jų pinigai. Bet žurnalistės pastangos
paviešinti, kaip šiuos pinigus naudoja Joniškio rajono valdžia, baigėsi šnipštu.

Joniškio rajono valdžia nepateikė informacijos, nors politikų gaunami pinigai nėra nei karinė ar kitokia paslaptis. Neįmanoma pamiršti ir rajono politikų kelionių po užsienius… Gal už jų malonumus susimokėdavo iš nuosavos kišenės? Kolegai Andriui Tapinui būtų dar vienas darbelis…

Sprendžiant iš žiniasklaidoje skelbiamos, matomos informacijos, ir kolega A. Tapinas, norėdamas gauti visuomenę dominančią informaciją, susiduria su ledais, tačiau juos po truputį laužo, nes dirba
Lietuvos televizijoje, įkūręs „Laisvės TV“, šalia – stiprūs kolegos. Jo situacija yra geresnė, sakytume, galingesnė.

Remiantis Visuomenės informavimo įstatymu, už atsisakymą pateikti informaciją žurnalistui, savivaldos institucijos gali atsidurti teisme. Analizuojant informacijos gavimo problemas, ypač paskutiniųjų metų, šios publikacijos autorė kone kasdien sėdėtų teisme, nes dažniausiai yra taip, kad klausi apie batus, o tau porina… apie ratus.

Turėdama itin solidų žurnalistinio darbo stažą, dirbdama ne tik Lietuvos radijuje, bet ir respublikiniuose leidiniuose, publikacijos autorė darbo reikalais išvažinėjo kone visą Lietuvą, bet tokio bendravimo, kaip kad su Joniškio rajono valdžia, ypač paskutiniaisiais jos viešpatavimo metais, niekur neteko patirti… Laimė, kad savivaldybės taryboje dar yra Opozicija, kuri šią kadenciją itin stipri. Nors, kaip ne kartą anksčiau kalbėjo tarybos narė Nijolė Valuckienė, ir jiems, Opozicijos nariams, ribojamas informacijos gavimas. Tai, kaip sakoma, jau – pasaulio pabaiga.

Stebint savivaldybės tarybos darbą, atrodo, kad daugiausia dirba Opozicija. Teko internetu stebėti pirmąjį tarybos komiteto posėdį, tai ir jame – jokių klausimų kėlimų, jokių diskusijų, pakeliamos rankos ir pritariamai balsuojama. Taigi, jeigu tik taip dirbama, ar verta politikams gauti atlygį už darbą? Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, penkerius metus šios publikacijos autorė, laimėjusi demokratinius rinkimus, buvo Joniškio savivaldybės tarybos nare. Tuomet buvo leidžiama politikams skirti sau atlygį už darbą. Tačiau tuometiniai tarybos nariai balsuodavo ir didžioji dauguma buvo už tai, kad neimti už darbą jokio atlygio. Penkerius metus jie dirbo be atlygio, nors darbų buvo labai daug ir gyventojų rajone gyveno apie 32000…

Dabar, 2022 m. duomenimis, skelbiama, kad Joniškyje gyvena tik 20874 žmonės. Tačiau patikėti tuo negalima, nes bent trečdalis jų – deklaruoti Joniškyje ar kitose savivaldybės vietovėse, o faktiškai gyvena Vilniuje, Šiauliuose, Kaune, užsienyje. Todėl spėjama, kad Joniškio savivaldybėje faktiškai gali gyventi tik apie 15000 žmonių.

Ir nedideliam gyventojų kiekiui, bendrų savivaldos reikalų tvarkymui, kai rajone nesprendžiami dideli europiniai projektai, kaip kad buvo prieš gerą dešimtmetį, Joniškyje turime merą ir daug politikų, valdininkų. Artimiausiame tarybos posėdyje mažam Joniškio rajonui valdyti – merui padėti, valdančiųjų daugumos balsais, bus patvirtinti net du vicemerai: Vaida Aleknavičienė ir Aivaras Rudnickas.
„Ir kai kuriuose kituose savivaldybės rajonuose po 2 vicemerus yra“, – pirmajame naujai išrinktos valdžios posėdyje sunerimusius Opozicijos atstovus ramino meras Vitalijus Gailius.

Ir kiek nemaža valdininkų, ypač politikų, gvardija kainuos mokesčių mokėtojams? Kiek būtų galima už sutaupytus nors vieno vicemero algos pinigus suremontuoti ar nutiesti naujų kelių, įrengti dviratininkams takų ir padaryti kitų, žmonėms reikalingų darbų? Žinoma, tai – tik retoriniai klausimai. Skaitytojams pamąstyti.

Užkaitus A. Tapino valdžios imamų iš biudžeto pinigų skaičiavimo katilą, Lietuva verda. Ar kaitrios ugnies liepsnelės užgriebs Lietuvos pakrašty įsikūrusį Joniškį? Kažin. Juk Joniškis – vienas iš geresnių Lietuvos rajonų: vis į Gineso rekordų knygą patenkame…

Dar Atgimimo pradžioje Joniškyje lankėsi Švedijoje esančio Vimerbio miesto tarybos narys. Jis stebėjosi mūsų valdžios dydžiu. Sakė, kad Vimerbio mieste į savivaldą išrenkami tik penki-šeši politikai, kuriems mokamas atlyginimas, tačiau jie dirba iš širdies, kad būtų racionaliai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Gal todėl žmonės iš Afrikos ar Azijos veržiasi į Švediją, nenori likti Lietuvoje ar Baltarusijoje.

Teksto autorė – Birutė Kybartienė