Respublikinės Šiaulių ligoninės infekcinių ligų gydytojai Pasaulinę hepatito dieną pasitinka tikėdami, kad jau šiais metais atsiras metodika ir nuo hepatito C galės pradėti gydyti visus, kuriems diagnozuojamas šis klastingas virusas. Prieš metus šalyje pradėjus vykdyti nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso, labai padaugėjo pacientų, kuriems diagnozuojama ši klastinga liga.

Būtina išsitirti
Raimondas Jankauskas dirba tolimojo reiso vairuotoju, tad rūpintis sveikata trūksta ir laiko, ir galimybių – jis kelyje. Prieš tris mėnesius grįžęs namo jis kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nusiuntė išsitirti kraują, paaiškinusi, jog tai patikra dėl hepatito C. Gavusi kraujo tyrimo rezultatus gydytoja pranešė, kad būtina kreiptis į gydytoją infektologą ir susirūpinti sveikata.

„Išsigandau, nes niekada nesijaučiau blogai ir jokių ligos požymių nejaučiau“, – pasakojo vyras, atvykęs dėl kepenų tyrimo į Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų polikliniką. Gydytoja, atlikusi tyrimą, paaiškino, kad yra kepenų pažeidimas, bet jaudintis nereikia – yra vaistų, kurie padės sustabdyti ligą.
„Labai sąžiningai kasdien gėriau po tris tabletes, laikiausi nurodymų“, – sakė gydytojai Zinaidai Kovaliovai pacientas ir vylėsi, kad tyrimas parodys gerus gydymo rezultatus.

Nemokama patikra
Lietuvoje nuo 2022 metų gegužės mėnesio patvirtinus nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso, pacientų srautas iš šeimos gydytojų kabineto į ligoninės Konsultacijų skyriaus infekcinių ligų konsultanto kabinetą smarkiai išsaugo. Visoje šalyje išaugo hepatito C diagnostika. Statistika teigia, kad 2020 m. Lietuvoje iš viso registruoti 65 lėtinio hepatito C atvejai, 2021 m. – 57 hepatito C atvejai, o 2022 m. – jau per 169 hepatito C viruso sukelto kepenų uždegimo atvejai.

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos infektologės Gertrūdos Arštikaitienės, kasdien tenka konsultuoti po keletą pacientų, kuriems atlikus greitąjį antikūnų tyrimą (iš veninio kraujo) pas šeimos gydytojus, radus virusą ir neinvaziniu kepenų elastografinio tyrimo metodu išmatavus kepenų standumą bei nustačius fibrozės laipsnį, skiriamas gydymas.

Gydytoja infektologė primena, kad pagal galiojančią tvarką numatyta galimybė nemokamai pasitikrinti visiems šalies gyventojams, gimusiems nuo 1945 iki 1994 m., kadangi jie potencialiai gali būti užsikrėtę hepatito C virusu, jeigu iki 1993 m. jiems buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai, atliktos chirurginės operacijos ar invazinės procedūros.

Pasitikrinti dėl hepatito C rekomenduojama ir sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis, organų, audinių ir kraujo donorams, asmenims, patyrusiems organų transplantaciją, infekuotiems ŽIV ar turėjusiems daug lytinių partnerių. Šeimos nariams, jei kam nors iš šeimos buvo diagnozuotas virusinis hepatitas C, nėščiosioms ir medicinos įstaigų darbuotojams taip pat rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C. Žmogus, atvykęs pas savo šeimos gydytoją profilaktiškai ar dėl ligos, gali pareikšti norą išsitirti dėl hepatito C ir šeimos gydytojas paskirs nemokamą tyrimą. Svarbu žinoti, jog tyrimas neatliekamas, jei
pacientui jau buvo nustatytas teigiamas šio testo rezultatas. Be to, ir pagijus antikūnai išlieka beveik visą gyvenimą. Du iš šimto – tiek, skaičiuojama, suaugusiųjų Lietuvoje gali būti užsikrėtę hepatitu C ir platinti šį virusą nieko neįtardami.

Liga išgydoma
Džiugina tai, kad ši klastinga liga yra išgydoma. „Pacientams skiriami dviejų tiesiogiai hepatito C virusą veikiančių antivirusinių vaistų deriniai, kurie įveikia ligą“, – sakė gydytoja J. Minickaitė-Katinienė.
Tačiau ryškėja kita problema – dėl išaugusio vaistų poreikio ima stigti medikamentų, todėl labai svarbu, kad pradėtas ligonio gydymas nenutrūktų dėl vaistų trūkumo.

Tylioji epidemija
Hepatitu C žmogus gali ilgą laiką sirgti, bet nejausti visiškai jokių simptomų. G. Arštikaitienė sakė, kad nemokama patikra, kurią gali skirti šeimos gydytojas, yra didžiulis pasiekimas. Ligoninės infektologai ragina visus pasinaudoti šia galimybe ir pasitikrinti dėl savęs bei savo artimųjų.

Specialistai primena, kad hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas.
Virusas gali sukelti tiek lėtinį, tiek ūminį kepenų pažeidimą. Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl susirgę virusiniu hepatitu C žmonės dažnai nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Susirgus, ligos simptomai (bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas) dažniausiai pasireiškia po kelių mėnesių. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai.

Infekcijos šaltinis yra hepatitu C sergantis žmogus. Hepatito C virusas paprastai plinta per kraują, rečiau per lytinius santykius, taip pat gimdymo metu serganti motina gali užkrėsti naujagimį. Hepatito C virusas neplinta per motinos pieną, maistą, vandenį ar atsitiktinį kontaktą (apsikabinant, bučiuojantis).
Užsikrėtę hepatito C virusu, 15–45 proc. ligonių pasveiksta savaime per 6 mėnesius, kiti suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C. Daugumai (70 proc.) pacientų išsivysto lėtinis kepenų uždegimas, kuris per 20–40 metų gali progresuoti į kepenų cirozę ar pirminį kepenų vėžį, tai yra negrįžtamas kepenų pažeidimas.

www.joniskiodienos.lt