Šiandieniniai sociologų ir politologų reitingai gali sugriūti lyg kortų namelis. Ką žmonės išsirinks Lietuvos Prezidentu, šiuo metu niekas nežino.

Norinčių – jau gal devyni…
Kitąmet, gegužės 12-ąją, rinksime naują Lietuvos Prezidentą. Ką žmonės išsirinks Lietuvos Prezidentu, šiuo metu niekas nežino. Beje, šiandien išgirdome apie dar vieną, naują kandidatą, kurių yra jau gal devyni… Žinoma, kai reikės Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatyti 20 tūkst. rinkėjų parašų kandidatūrai palaikyti ir pradinį įnašą, tikėtina, bemaž pusė jų nubyrės.

Bet ir iš likusiųjų kandidatų žmonėms bus nelengva pasirinkti. Todėl šiandieniniai sociologų ir politologų reitingai gali sugriūti lyg kortų namelis. Jeigu bent 70 proc. rinkėjų būtų mąstantys ir besidomintys politika piliečiai, spėlionės būtų realesnės. Tačiau taip nėra. 10 metų esu dirbusi Lietuvos radijuje, teko montuoti reportažus ir – išmokti gerai klausyti. Tačiau, kaip pastebėjau, dauguma žmonių suprasti, kas kalbama ir norėta pasakyti, nemoka. Daugumai atrodo, kad, jei žmogus daug šneka, tai jis viską žino, nors, iš tiesų, išminčiai byloja, kad protingas yra tas, kuris kalba nedaug, o kiekvienas jo ištartas žodis yra aukso vertės. Lietuvos rajonuose arba regionuose labai sumažėję žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, daugiausia išsilavinusiųjų – didžiuosiuose miestuose, todėl ir miestų rinkėjų verdiktas labai skiriasi nuo balsavusiųjų rajonuose.

Prisimenu Lietuvos Prezidento rinkimus, kuomet kandidatavo Šviesios atminties Stasys Lozoraitis ir Algirdas Brazauskas. Pirmasis kalbėjo lakoniškai ir tiesiai šviesiai, bet dauguma žmonių, regis, jo nesuprato…

Arba sovietmečiu kalbėtojas iš tribūnos šnekėdavo, o kiti arba snaudė, arba skaitė, arba svajojo. Kai, šiam baigus, prezidiume sėdėjusieji pradėdavo ploti, iš sąstingio pabusdavo ir salė. Kalbėjimas apie nieką sovietmečiu gajus ir šiais laikais. Politologai tokias šnekas vadina populizmu, o aš vadinčiau jas melu.
Prisimenu dar vienus Lietuvos Prezidento rinkimus. Vienas aukštas, kai kurių pagyvenusių moterų supratimu, gražus kandidatas išsirietęs melavo, dėstydamas, kad jo nerėmė ir neremia absoliučiai jokia partija. Bet vienos partijos skyrius, kuriam tuo metu vadovavo joniškietis Edmundas Bernotas, rėmė minimą kandidatą, platino jo lankstinukus, kvietė į susitikimus su kandidatu ir kitaip agitavo. Kaip buvo kituose Lietuvos rajonuose, nežinau, bet man užteko ir tai, kas vyko Joniškyje…

Prezidentas nėra pirmasis smuikas

Visą gyvenimą nemėgau netiesos, arba, kaip žmonės, sako, melo. Bet kaip nuo tikėjimo melu apsaugoti rinkėjus, nežinau. O gegužės 12-ąją vėl rinksime Lietuvos Prezidentą…. Norinčių juo tapti, daug, labai daug, nors Lietuvos Prezidentu bus vienas žmogus. Jeigu būtų mano valia, Lietuvos Prezidentą rinktų Seimas, kaip kad yra Latvijoje bei Estijoje. Ir sutaupytume labai daug pinigų, kuriuos būtų galima panaudoti kad ir prevencijai prieš narkotikų vartojimą mokyklose. Netgi Vokietijoje šalies Prezidentas nėra ta figūra, kuri grotų pirmuoju smuiku. Svarbiausias politinis asmuo Vokietijoje yra kancleris, o Lietuvoje, sakyčiau, Ministrė Pirmininkė. Juk ant jos pečių užgulęs visas Lietuvos ekonominis ir socialinis gyvenimas. Ministrė Pirmininkė vadovauja Vyriausybei, kurios ministrai, kiekvienas pagal savo gebėjimus, dirba konkrečius darbus.

Kad būtų nors pūdą druskos suvalgęs
Vakar, turėdama laiko, atsitiktinai įsijungiau internetą ir klausiausi Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos kalbos. Šnekėjo jis iš Lietuvos Prezidentūros, netoli buvo ir jaunas vertėjas į gestų kalbą. Labiausiai iš Prezidento kalbos įstrigo dažnai kartojamas žodis „mes“. Cituoju ne pažodžiui, girdi, tie „mes“ labai daug gero padarė neįgaliesiems bei kitiems Lietuvos žmonėms, kurie kone pasiekė „Gerovės valstybę“. Kantriai laukiau paaiškino, kas tie stebukladariai „mes“, bet taip ir neišgirdau. Buvau priversta spėlioti, gal Prezidentas iš kuklumo nesakė žodžio „aš“ ir vartojo žodį „mes“. O tie „mes“ gal – Jis ir Jo patarėjai?
Neseniai žiniasklaidoje perskaičiau politiko Gedimino Kirkilo publikaciją „Grėsmes geriau pervertinti nei priešingai“. Neketinu cituoti šio, sakyčiau, tvirtą propagandos stuburą turinčio politiko, kas norės, susiras publikaciją. Tik norėčiau paantrinti ponui Kirkilui, kad Lietuvos Prezidentas neturi kelti Valstybėje intrigas… Jis turi būti politikas, prieš tai nors pūdą politinės druskos suvalgęs…

Teksto autorė –Birutė KYBARTIENĖ