Nors sekmadienį sušilęs oras sutirpdė Kalėdų džiaugsmą, kuris baltais patalais dailiai buvo apklojęs sodus ir pievas, meniška šarma išpuošęs medžius ir krūmus, bet savaitės pradžia buvo gera.

Pirmiausia pirmadienį nudžiugino žinia, kad Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei Borisas Pistorius pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą.

„Tai istorinis sprendimas – ir Lietuvai, ir Vokietijai. Jis reikšmingai padidins gynybinį potencialą, stiprins NATO atgrasymą ir kolektyvinę gynybą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Pasak Lietuvos gynybos ministro, kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė brigados komanda. Jis sakė, kad didžioji dalis vokiečių karių bus dislokuoti Rūdninkų kariniame poligone bei Rukloje. Karių šeimos apsigyvens Vilniuje ir Kaune. Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste (pietų Vokietija), ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe (vakarų Vokietija). Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m. Tai labai džiugi naujiena Lietuvai ir jos žmonėms. Vokiečių karinės brigados buvimas
Lietuvoje – realus atgrasymas V. Putino ir Kremliaus baisiems planams, arba kaip, kad realiai įvardijo Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius, galimam karui.

Dauguma europiečių piktinasi Vengrijos „caru“ Viktoru Orbanu ir jo bendravimu su V. Putinu, užpuolusiu Ukrainą ir naikinančiu šalį ir jos gyventojus, bei garsėjančiu „cirko triukais“ Briuselyje. Bet, kaip sakoma, nėra padėties be išeities: kalbama apie galimybę atimti balso teisę iš Vengrijos, kad galima būtų patvirtinti sprendimą 2024–2027 m. Ukrainai skirti 50 mlrd. eurų. Europos Sąjungos lyderiai numatę ir kitokius sprendimus Vengrijos lyderio maištui apriboti, nes, jei ne V. Orbanas ar panašūs į jį, gal V. Putinas nesijaustų esąs „kietas“ senukas.

Dar viena gera žinia pirmadienį atkeliavo iš šiaurės: Jungtinės Amerikos Valstijos su Suomija pasirašė gynybos bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį įgaus teisę naudotis penkiolika karinių bazių naujausioje NATO narėje. Šiek tiek anksčiau panašų dvišalį susitarimą amerikiečiai pasirašė ir su Švedija. Šie susitarimai taip pat palengvintų Baltijos šalių gynybą.

Pirmadienį LR Seimas panaikino parlamentaro Petro Gražulio mandatą. Per slaptą balsavimą už tai pasisakė 86 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, susilaikė keturi, septyni biuleteniai rasti sugadinti. Ponas Gražulis neteko teisės dalyvauti Seimo rinkimuose 10 metų. Nors konservatorius Vilius Semeška, opozicijoje dirbančiam kolegai, pažeidusiam LR Konstituciją (tą konstatavo Konstitucinis Teismas), siūlė atsistatydinti pačiam, tačiau P. Gražulis nesutiko, nes galimai manė, kad valdančiajai Seimo daugumai nepakaks turimų 72 mandatų ir jis Seime liks. Deja. Ir tarp opozicijoje esančių parlamentarų yra suvokiančių, kad žmonių išrinkti politikai neturi teisės nepaisyti Konstitucijos, nors buvo ir tokių, kurie Seimo posėdžio metu šia tema šnekėjo kaip ir niekus: įstrigo Agnės Širinskienės, Valiaus Ąžuolo, Dainiaus Kepenio (abu Valstiečių žaliųjų partijos atstovai) pasisakymai. O ir paties P. Gražulio giesmė buvo lyg šventojo, bet joje nestigo akivaizdžių loginių klaidų. Be to, pasigyrė, kad jo tėvas buvo kolūkio pirmininkas ir nepriklausė Komunistų partijai. Ir Joniškio rajone sovietmečiu buvo vienas nepartinis kolūkio pirmininkas, tačiau ir tokiems žmonėms reikėjo tarnauti partinei nomenklatūrai. Kai P. Gražulis pasakojo apie savo gyvenimą, negalima patikėti, kad, atkūrus Nepriklausomybę, tapo lyg kitas žmogus. Kodėl taip? Negi visi jo daromi „cirkai“ Seime ir už jo ribų, beje, patinkantys kai kuriems Lietuvos žmonėms, buvo todėl, kad, kuo mažiau išleisdamas pinigų, patektų į Seimą? Pirmadienį durys į LR Seimą P. Gražuliui užsidarė.

Pirmadienį buvo ir daugiau buvo gerų naujienų, tačiau aprašytosios – pačios geriausios šiųmetinės kalėdinės dovanos kone kiekvienam: bus ramiau gyventi.

Teksto autorė – Birutė Kybartienė