Kai sunkiai suserga dukra ar sūnus, joniškiečiai dažniausiai skuba į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką. Žmonės dėkoja čia dirbantiems medikams, ypač gražių žodžių skiria tik nuo rugpjūčio pradžios klinikoje, Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre pradėjusiam dirbti vaikų chirurgui Benediktui Jonuškai.
Nuo šiųmečio vasario Benediktas Jonuška šiame centre atliko rezidentūrą ir gydė jau daug pacientų. Vaikų chirurgijos rezidentūrą baigęs Vilniaus universitete, baigiamojo egzamino metu gavęs aukščiausią įvertinimą, su vaikų chirurgo diplomu rankoje B. Jonuška atvyko dirbti į Šiaulius.

Gimiau ir augau Kuršėnuose, baigiau Lauryno Ivinskio gimnaziją, pasakojo. Mintys apie ateities planus susidėliojo dešimtoje klasėje, kai reikėjo rinktis profesiją. Tuomet, tarp visų pasirinkimų dėliojant pliusus ir minusus, nugalėjo medicina.
„Nors medikų šeimoje nėra, tačiau nusprendžiau, kad tai – ta sritis, kur galiu matyti save ateityje ir kur galiu išnaudoti savo stipriąsias savybes“, – dalinosi prisiminimais apie pasirinkimą ir dvejones, kurios užklumpa visus, ypač pirmaisiais studijų metais. Ar tikrai esi ten, kur nori būti, nes informacijos kiekiai dideli, labai daug reikia išmokti, o ir palyginus su kitomis studijomis kyla abejonių, ar verta tiek stengtis. Visgi nors ir dvejonių buvo tiek studijų metais, tiek rezidentūroje, dėl sprendimo pasukti į mediciną nesigailiu ir noriu būti geru vaikų chirurgu“, – patikino pašnekovas.

Paklaustas, kodėl pasirinko būtent šią, vaikų chirurgo specialybę, gydytojas prakalbo ir apie nuo vaikystės lydėjusią meilę vaikams: „Vaikai mane lydėjo visą gyvenimą, nes pats esu vyriausias keturių vaikų šeimoje. Be to, studijų metais dirbdavau vaikų renginiuose, stovyklose, teko dirbti net aukle, tai niekada nebuvo labai sunku rasti ryšį su vaikais.

Studijų metu per praktikas ir internatūros metu supratau, kad norėčiau dirbti su vaikais ir man su jais maloniau dirbti negu su suaugusiais, todėl ir pasirinkau vaikų chirurgiją. Džiaugiuosi, kad pavyko įstoti į vaikų chirurgijos specialybę ir esu patenkintas savo pasirinkimu, nes vaikai darbe džiugina kasdien, ypač kai matai greitus gydymo rezultatus“.

Tačiau priimti sprendimą po studijų vykti į Šiaulius nebuvę lengva, prisipažino jis. „Turiu žmoną Vilę ir du vaikus: ketverių Eleną ir dviejų Leonardą. Sprendimas persikelti gyventi į Šiaulius nebuvo lengvas, tačiau, tikiuosi, kad šeimai tai bus puiki vieta gyventi ir siekti savo tikslų“, – įsitikinęs jaunas medikas, pasiryžęs palikti ir šalia Vilniaus turėtą namą, ir darbus.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje taip pat jis ne naujokas – čia buvo atliekamos vasaros praktikos, čia atliko pusmetį internatūros , o vėliau – ir dalį rezidentūros, po kurios ir nusprendė savo karjeros pradžią susieti su šia ligonine.

„Šiuo metu manau, kad Šiauliai yra geriausia vieta tobulėti kaip jaunam specialistui, nes galiu dirbti tiek Priėmimo skyriuje, tiek kuruoti palatas centre, konsultuoti pacientus ir dirbti operacinėje. Kaip gydytojas rezidentas dirbau jau nuo vasario mėnesio, todėl pakako laiko susipažinti su personalu bei sąlygomis“, – džiaugėsi jaunas specialistas ir patyrusiais, šalia dirbančiais kolegomis, su kuriais visada gali pasitarti, padiskutuoti ir rasti geriausią sprendimą pacientams.

Zitos Katkienės nuotr.