Baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir įstojęs į rezidentūrą, būsimasis neurochirurgas Rimvydas Balandžiūnas atvyko papildomai dirbti Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Padirbėjęs beveik metus ir gavęs diplomą, jaunas gydytojas nebegrįžo į Kauną. Nusprendė savo ateitį sieti su Šiauliais, nes ligoninėje stuburo neurochirurgo darbui – puikios galimybės, modernios, gerai aprūpintos operacinės, motyvuoti ir puikiai besijaučiantys darbuotojai. Po pusmečio ligoninės administracija jaunam gydytojui patikėjo laikinai eiti skyriaus vedėjo pareigas ir R. Balandžiūnas nepabijojo jam tekusių atsakomybių.

Mokydamasis Kauno „Santaros“ gimnazijoje, Rimvydas nusprendė, kad krims medicinos mokslus. Mokslai sekėsi puikiai, ypač patiko biologija ir chemija. Tai, matyt, ir tapo stimulu. Gydytojos kelią pasirinko ir jaunėlė sesuo Ugnė – būsimoji vaikų gydytoja, mediciną studijuojanti Vilniuje. Tad šeimoje – jau du gydytojai, nors iki tol niekas medikų profesijos šeimoje nesirinko. Mama dirba restauratore, vadovauja
restauravimo padaliniui didelėje įmonėje, taip pat dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Tėtis dirba vairuotoju.
Neurochirurgijos mokslai būsimąjį gydytoją R. Balandžiūną sužavėjo studijų ciklo metu. Pirmus trejus metus būsimieji gydytojai mokosi bendrųjų medicinos mokslų, o ketvirtame kurse prasideda klinikiniai ciklai. Prasidėjus neurochirurgijos mokslui skirtoms paskaitoms, Rimvydas daug atidžiau sukluso. Per klinikinę praktiką, kurią atliko penktame kurse, nusprendė, kad šią specialybę studijuos ir rezidentūroje.
Įstojęs į rezidentūrą mokslus tęsė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje. Mokslai sekėsi ir patiko, tad Rimvydas buvo tikras, kad pasirinko tinkamai. Tuo pat metu stuburo neurochirurgijos skyriuje dirbo ir neurochirurgas Deividas Stukas.

„Keletą metų dirbome drauge Kaune, po to Deividas išvažiavo į Šiaulius, kur ligoninėje dirbo ne tik gydytoju, bet ir skyriaus vedėju“, – apie lemtingą draugystę pasakojo jaunas gydytojas, ir pats paskutiniuosius rezidentūros metus papildomai dirbęs Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Priėmęs skyriaus vedėjo Deivido Stuko pasiūlymą atvykti dirbti į Šiaulius, Rimvydas nenujautė, kad šis pasirinkimas gali būti lemtingas.

„Atvažiavus į Šiaulius viskas tiko; draugiškai priėmė kolektyvas, galimybės dirbti ir tobulėti – puikios“, – dalinosi pirmaisiais įspūdžiais buvęs kaunietis.
Stuburo neurochirurgo darbas – nuolatinis bendravimas su skausmo varginamais, suprastėjusios gyvenimo kokybės kamuojamais žmonėmis. Gydytojas kasdien priima naujus pacientus, atvykusius į ligoninę dėl tarpslankstelinių diskų išvaržų, stuburo stenozių, stuburo traumų ar net stuburo auglių. Gydymas nelengvas, dažnai – operacinis, todėl reikalaujantis labai didelio profesionalumo, tikslumo, atsakomybės.

„Smagu, kai po sėkmingo gydymo žmogus išeina šypsodamasis“, – savo darbo pozityviomis emocijomis dalinosi jis.
Jauno gydytojo pečius slegia ne tik profesinė atsakomybė, ligoninės administracijai laikinuoju skyriaus vedėju paskyrus R. Balandžiūną, gydytojas tapo jauniausiu skyriaus vedėjo pareigas einančiu vadovu ligoninėje.

„Prisidėjo daugiau atsakomybių, administracinio darbo, reikia rūpintis sklandžia skyriaus veikla, planuoti darbus“, – vardijo šešiems gydytojams, keturiolikai slaugytojų, devynioms pagalbinėms darbuotojoms ir septynioms praktikantėms vadovaujantis jaunas gydytojas.

Jam tenka atsakomybė ir už vyresniuosius kolegas, besiruošiančius į užtarnautą poilsį. Jaunasis vedėjas nuolat ieško jiems pakaitos. Jam svarbiausia, kad visi darbuotojai gerai jaustųsi darbe, būtų motyvuoti, kaip ir yra draugiškame ir profesionaliame Neurochirurgijos skyriuje.

www.joniskiodienos.lt

Zitos Katkienės nuotr.