Sveiki, mielieji, išaušus pirmajam naujųjų 2024-ųjų rytui, skubu pasveikinti Jus, pirmiausia linkiu Taikos ir ramybės žemėje, sveikatos ir stiprybės, darbštumo ir suvokimo, kad kiekvienas esame savo gyvenimo kalvis ir turime gyvenimą tokį, kokį patys sau susikūrėme. Deja…

Norėjau parašyti pačius šilčiausius ir gražiausius žodžius Jums, bet prieš aštuonias žvilgtelėjau pro langą į tuščias Joniškio gatves ir Miesto aikštės šaligatviu pamačiau svirduliuojantį jauną vyrą. „Matyt, Naujuosius šventė“, – tyliai sau pamaniau, bet iš M. Slančiausko gatvės išėjo augalotas vyras ir – nori nenori – turėjo prasilenkti su išgėrusiuoju ar narkotikų prisiragavusi vyru. Iš šis svirduliuojantis vyrukas trenkė praeiviui pečiu ir rankomis. Anas apstulbęs atsisuko, o nestabilios būsenos vyras iškėlė rankas, ketindamas vėl smogti. Žmogus skubiai pasišalino, bet Naujųjų metų pradžia, tikėtina, jam sugadinta ir to ilgai neužmirš. Agresyvusis vyras pasuko M. Slančiausko gatvės link ir nuskubėjo per daugiaaukščių namų kiemus. Iš M. Slančiausko gatvės su vežimėliu išvažiavo šiukšles renkantis pagyvenęs vyras. Agresyvusis pilietis metė žvilgsnį šio žmogaus link, bet atstumas buvo nemažas, tad nusvirduliavo tolyn.

Labai norėčiau, kad ne tik naujametį rytą, bet ir visada joniškiečiai savo miesto gatvėmis galėtų vaikščioti saugūs, kad visi tarnybines pareigas atliekantys pareigūnai nesijaustų viešpačiais žemėje, kaip kad buvo sovietmečiu, bet tarnautų žmonėms. Kad mūsų rajono valdininkai, kurie, džiugu, jaunėja, būtų paprasti ir atidūs žmonėms ir jiems tarnautų, kad mūsų išrinkta valdžia, savivaldybės tarybos nariai, po „čekučių skandalo“ gaunantys nepaprastai dideles algas, už jas ir sąžiningai atidirbtų. Ir kad išnyktų Lietuvoje korupcija.

Žmonių sukurtos stulbinančios technologijos atnešė ir skaudžių padarinių. Mamos, jų vaikai įnikę į mobiliuosius telefonus, nors jie nėra koks televizorius, o tik pirmiausia ryšio priemonė. Klasikas teigė, kad geriausia vaikų auklėjimo priemonė – asmeninis tėvų elgesys. Vaikai pirmiausia auklėjami namuose, taip pat kreipiant dėmesį ir su kuo vaikas draugauja, kaip jam sekasi mokykloje. Žinau, kad kiekvienoje Joniškio ugdymo įstaigoje yra valgyklos, kuriose dirba puikios virėjos, tad pietus vaikai gali drąsiai valgyti čia, nes dauguma vaikų juos gauna net nemokamai, bet pažiūrėkime, kas vyksta pertraukų metu ar po pamokų.
Moksleiviai bėga į prekybos centrus ir prie kasų grįžta su nesveiku maistu ir gėrimais. Vadinasi, turi pinigų, kuriuos, manyčiau, leidžia neatsakingai. Išmokykime savo vaikus taupyti, paaiškinkime, kad jie turi turėti tikslą, kam taupys. Nešykštėkime pagyrų už pastangas.

Būsiu atvira: laukiu nesulaukiu, kada moksleiviai nebegalės bet kada išeiti iš mokyklos teritorijos ir kad į ją neįeis bet kas: jaunus žmones reikia saugoti ne tik nuo nesveiko maisto, bet ir nuo svaigalų (alkoholio, rūkalų ir narkotikų). Gal pradžioje padėtų ugdymo įstaigose įvestos griežtos taisyklės?

Joniškio valdžia, dabartinė ir buvusioji, pasistengė, kad Joniškyje netruktų sporto aikštynų, vaikščiojimo takų ir treniruoklių. Bet kiek juose sportuojančių vaikų?! Sakytume, ašaros. Ir vėl akys krypsta ne tik į pedagogus, bet ir į vaikų tėvus…

Dalis gabiausių žmonijos protų sukūrė stulbinančias technologijas, o ką gero tėvai padaro savo vaikams?! Mylėkime visa širdimi savo vaikus ir negailėkime jų auklėjimui savo laiko, nes vaikai – didžiausias turtas, investuokime į juos ir ginkime nuo pavojų, nes vaikai – ne tik turtas, bet ir mūsų valstybės ateitis. Ir to nuoširdžiausiai norėčiau visiems palinkėti prasidėjusių 2024-ųjų metų proga.

Teksto autorė – Birutė Kybartienė