Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirba nemažai mokslo daktarų, o ką tik įkurtas mokslo fondas ligoninėje ir kitus gydytojus skatins tobulėti ir augti

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirba nemažai mokslo daktarų, o ką tik įkurtas mokslo fondas ligoninėje ir kitus gydytojus skatins tobulėti ir augti

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą įkurtas mokslo fondas, kurio galutinis tikslas – siekti mokslų daktaro vardo. Iki tol laukia ne tik studijos doktorantūroje, bet ir didžiulis mokslinis darbas, mokslinių pranešimų bei straipsnių rengimas ir sklaida. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas teigė, kad ligoninėje įkurtas mokslo fondas skatins ligoninėje dirbančių gydytojų, odontologų, akušerių, slaugytojų mokslinę veiklą, mokslinių tyrimų vykdymą ir dalyvavimą mokslinėse tarptautinėse konferencijose Lietuvoje bei užsienyje bei straipsnių spausdinimą mokslo žurnaluose, o ypač didelį cituojamumo indeksą turinčiuose leidiniuose.

Mokesčiai neišvengiami

Tam, kad gydytojas galėtų tobulėti ir kelti savo kvalifikacija, prireikia ne tik pastangų, bet finansų. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius M. Pauliukas vardino ir mokslinių publikacijų parengimą leidybai bei leidybą, kainuoja ir anglų kalba parengto straipsnio redagavimas bei straipsnio pateikimo arba publikavimo mokestis.

Svarbus ir kiekvieno gydytojo kompetencijų kėlimas, nes medicina – nuolat tobulėjanti sritis, tad ir medicinos darbuotojams nuolat tenka kelti kvalifikaciją ne tik šalyje rengiamose konferencijose, bet ir užsienio šalių institucijose. Ligoninės specialistai ne tik patys mokosi, bet ir prisideda keliant kolegų kvalifikaciją. Tad jie rengia mokslinius pranešimus bei pristato juos aukšto lygmens mokslo renginiuose, kam taip pat reikalingos išlaidos. Naujasis ligoninės vadovas M. Pauliukas patikino, kad bus remiami ir moksliniai tyrimai, turintys tiesioginį pritaikymą gerinant ligoninės veiklą. Taip pat iš Mokslo fondo bus remiamas ir mokslinių konferencijų organizavimas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei mokslinių publikacijų skatinimas per vienkartines išmokas – išspausdinus straipsnį didelį cituojamumo indeksą turinčiame leidinyje.

Mokslų daktarai – pavyzdys kitiems

Visais laikais Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbo ir šiuo metu dirba daug puikių, savo darbui pasišventusių specialistų, vykdžiusių mokslinę veiklą apie 20 mokslo daktarų. Medicinos, filosofijos, fizikos, socialinių mokslų, biomedicinos mokslų daktarai pluša drauge su visais tuose pačiuose skyriuose, tose pačiose palatose, kur dirba kilnaus pašaukimo gydyti ir padėti sergančiajam vedini specialistai. Šie medikai yra pelnę pripažinimą Lietuvos medicinos moksle, tobulinę, gilinę ir tikslinę savo pasirinktą sritį, ir sukūrę darbus, iš kurių mokosi kiti. Didžiausias atlygis, pasak ligoninės vadovo, būtų galimybė mokslinį darbą realizuoti praktikoje.

Moters ir vaiko klinikos Ginekologijos skyriaus vedėjas akušeris-ginekologas dr. Andrius Simavičius prisiminė kolegos, chirurgijos mokytojo Tautvilio Inčiūros raginimą nesustoti vietoje, bet po medicinos studijų – tęsti mokslą. „Kai skaitau medicinos straipsnius, literatūrą – skaitau kitomis akimis, kitokiu supratimu, nei anksčiau“, – vertino A. Simavičius triūsą, kurio prireikė medicinos mokslo daktaro laipsniui gauti.

2005 metais įgijęs medicinos mokslų daktaro laipsnį, akušeris-ginekologas A. Simavičius liko dirbti Moters ir vaiko klinikoje Ginekologijos skyriaus vedėju. Gydytojas įsitikinęs, jog tas, kuris ėmėsi mokslininko veiklos, ją tęsia visą likusį gyvenimą, nes nuolat skaitoma literatūra, medicinos straipsniai, gilinamasi į ligų statistiką, analizę, duomenų tikrinimą, rašomi moksliniai darbai.

Neslepia dr. A. Simavičius ir to, kad mokslo daktaro laipsnis pareikalavo ne tik viso laisvalaikio, bet ir nemažų investicijų.

Šiaulietis Genadijus Aleksejenko, baigęs vidurinę mokyklą, pasuko į Šiaulių universitetą, kur įgijo fizikos bakalauro diplomą. Magistro studijas Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriuje medicinos fiziku dirbantis dr. G. Aleksejenko baigė Vilniaus universitete. „Natūralu buvo, kad po magistrų studijų dėstytojai siūlo studentams tęsti studijas ir stoti į doktorantūrą, tad ir aš sulaukiau siūlymo“, – sakė G. Aleksejenko ir pridūrė, kad sutiko su džiaugsmu, nes ir tema buvo pasiūlyta labai jam įdomi, pasaulyje mažai plėtota. Rašydamas mokslinį darbą „Puslaidininkinių medžiagų, skirtų ultrasparčiosios optoelektronikos prietaisams“ jaunasis mokslininkas tyrė naujos sudėties puslaidininkį bei aiškinosi, kaip jis keičiasi, kaip pritaikomas gamyboje.

Apsigynęs mokslinį darbą ir įgijęs fizikos mokslų daktaro laipsnį, Genadijus Aleksejenko su šeima grįžo gyventi į Šiaulius. Mokslininkui buvo pasiūlytas medicinos fiziko darbas Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriuje. „Šis darbas nėra susijęs su daktaro laipsniu, todėl nusprendžiau gilinti žinias“, – sakė mokslininkas, apsisprendęs studijuoti Kauno technologijos institute, kur baigė medicinos fizikos studijų programą.

Mokslininko kelias – sielos būsena

Mokslininko kelią pasirinkusiojo pozicija – sielos būsena, patvirtino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus bei Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos gydytojas dr. Linas Juodelė. 2011 metais gydytojas apsigynė mokslinį darbą „Dauginių endokrininių navikų sindromo antrojo tipo ypatumai Lietuvoje“ ir pelnė medicinos daktaro mokslo laipsnį.

Mokslininkės vardas suteiktas ir Izoldai Krivienei, Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikos gydytojai, vaikų hematologei, kuri Vilniaus universitete 2009 metais apsigynė mokslinį darbą „Vaikų anemijos epidemiologija ir pagrindiniai diagnostikos aspektai“.

Jurgitai Kazlauskaitei-Rimdžiuvienei, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos medicinos mikrobiologei, Mikrobiologijos laboratorijos vedėjai, 2009 m. Vilniaus universitete suteiktas biomedicinos mokslų daktaro laipsnis, apgynus disertaciją „Egzogeninių lizuojančių fermentų ir maisto baltymų hidrolizėtų poveikis imuninei sistemai“.

Margarita Valūnienė, Moters ir vaiko klinikos vaikų ligų profilio koordinatorė, vaikų ligų gydytoja, vaikų endokrinologė, 2008 metais Kauno medicinos universitete apgynė disertaciją „Mažų pagal nėštumo trukmę vaikų augimas iki 6 metų ir ankstyvi metaboliniai pokyčiai“, už kurį suteiktas medicinos mokslų daktarės vardas.

Bene daugiausia mokslo daktaro vardus turinčių ir jų siekiančių gydytojų dirba Širdies ir kraujagyslių centre. Norai Kupstytei- Krištaponei, Širdies ir kraujagyslių centro vadovei,

kardiologei, 2015 metų rugpjūčio 31 dieną suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis. Garbingus vardus yra pelnę ir jų siekia kardiologai Aistė Žebrauskaitė, Povilas Budrys, Andrius Berūkštis, Kristina Morkūnaitė, Vytenis Tamakauskas ir Vilmantas Smalinskas.

Mokslinė veikla – knygose

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų iniciatyva nuo 1972 metų leidžiamos gydytojų mokslinių darbų knygos , kuriose savo sričių specialistai pristato diegiamas medicinos mokslų naujoves bei apibendrina savo darbo patirtį. Šviesios atmintis med. dr. Alfonso Stakėno iniciatyva pradėti spausdinti gydytojų mokslinių, praktinių darbų rinkiniai. Iki 1989 metų Šiauliuose buvo spausdinamos visos Lietuvos chirurgų, tarp jų ir šiauliečių, moksliniai darbai. Nuo 1991 metų leidžiami vien Šiaulių miesto gydytojų mokslinių darbų rinkiniai.

Minint ligoninės 170 metų jubiliejų, buvo išleista dešimtoji Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojų mokslinių darbų knyga. Paskutinės trys knygos išleistos bendradarbiaujant ligoninės gydytojams ir anuometinio Šiaulių universiteto mokslininkams. Visų knygų leidyba rūpinosi šviesios atminties gydytojas neurochirurgas Albertas Grigaravičius, pats parengęs ne vieną mokslininko vardo vertą darbą. Darbus šioms knygoms yra pateikę ir diplomuoti mokslininkai.

www.joniskiodienos.lt

Zitos Katkienės nuotr. – doktorantai kardiologai Aistė Žebrauskaitė ir Vytenis Tamakauskas – Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyriaus gydytojai po sunkaus darbo randa laiko ir mokslinei veiklai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.